Perdirbta mėsa – peilis skrandžiui
Švedų mokslinių tyrimų duomenimis, padidinus perdirbtos mėsos produktų vartojimą tik 30 g per parą, tikimybė susirgti skrandžio vėžiu padidėja 15-38 proc. Mokslininkų nuomone, vėžio rizika atsiranda dėl šiuose produktuose esančių nitratų ir konservantų. Antrasis ne mažiau svarbus faktorius – toksinių medžiagų, susidarančių mėsą rūkant, poveikis organizmui.
Dar viena naujovė onkologijoje – mažo riebalų kiekio racionas. Pasirodo, valgant daug riebių produktų, padidėja rizika susirgti pieno liaukų ir kasos vėžiu. Ypač pavojingi perkaitinti riebalai.
Tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu padidėja dėl per didelio piktnaudžiavimo kepta mėsa. Neutralizuoti kepimo metu susidarančias kenksmingas medžiagas gali produktai, turtingi augalinės ląstelienos: šviežios daržovės, vaisiai, rupi duona.
Pakenkti gali net sojų padažas
Kancerogenų šaltinis – ir daug angliavandenių turinčios keptos bulvės bei jų traškučiai. Kaitinant iš angliavandenių išsiskiria ypatinga medžiaga akrilamidas, padidinantis riziką susirgti onkologinėmis ligomis.
Tai nereiškia, jog tokio maisto reikia visai atsisakyti. Jeigu vartosite jį saikingai, akrilamido koncentracija bus nepavojinga.
Neseniai publikuotais duomenimis, per didelis kancerogenų kiekis buvo aptiktas net 35 proc. sojų padažo pavyzdžių, o labai didelis – 14 proc. Daugiausia pavojingų medžiagų buvo Vietname, Kinijoje, Taivanyje ir Filipinuose gaminamuose produktuose.
Kas neutralizuoja kancerogenus?
Kai kurie produktai neutralizuoja kancerogenus. Jie arba suriša kenksmingas medžiagas, arba sumažina jų poveikį organizmui. Labai naudingos šviežios daržovės ir vaisiai, rupių miltų duona. Turtingi kalcio pieno produktai taip pat sumažina tam tikrų auglių vystymosi riziką. Pavyzdžiui, pieno liaukų vėžį.
Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad vėžio ligų rizika padidėja vartojant per mažai vitaminų A ir betakarotino.
Į savo racioną įtraukus daugiau vaisių ir uogų, turtingų vitamino C, galima apsaugoti organizmą nuo labiausiai paplitusių kancerogenų, kurie susidaro iš nitratų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogaus organizmas kasdien turi gauti 100-150 mg vitamino C.
Vėžio profilaktikai labai svarbus ir vitaminas E. Jo yra nerafinuotame augaliniame aliejuje, kviečiuose, riešutuose. Verdant ar kepant vitaminas E dažniausiai išlieka, tačiau jis suyra riebalus veikiant saulės spinduliams ir deguoniui.
Sintetiniai vitaminai, nors ir visiškai identiški natūraliems, neturi tokio profilaktinio priešvėžinio poveikio, kaip natūralūs maisto produktai. Kodėl taip yra, mokslininkai kol kas neišsiaiškino. Juk avitaminozę sintetiniais vitaminais galima įveikti nė kiek ne blogiau nei natūraliais, esančiais maisto produktuose.
Dieta prieš vėžį
* Nepersivalgykite. Valgykite tuomet, kai pajaučiate alkį. Dažniau pasninkaukite.
* Nevalgykite, jeigu blogai jaučiatės ar esate stipriai pervargę.
* Sumažinkite riebalų kiekį.
* Daugiau valgykite šviežių daržovių ir vaisių, rupios duonos, javainių su grūdais, riešutų, įvairių jūros gėrybių ir žalumynų.
* Nevartokite kelis kartus kaitintų riebalų, ant atviros ugnies keptos ar apanglėjusios mėsos, rūkytos mėsos produktų.
* Išmeskite apipelijusią duoną, kruopas, uogienes. Juose susidaro itin toksiškų medžiagų — aflatoksinų.
* Ribokite stiprių alkoholinių gėrimų vartojimą.
* Pasistenkite nesuvalgytą maistą kuo greičiau sudėti į šaldytuvą, nes sriuboje, mėsoje, virtose bulvėse kaupiasi kancerogeniniai nitrozaminai.
* Neruoškite žiemai žalumynų, sumaišytų su druska. Ilgai laikant tokius prieskonius, juose susidaro nitrozaminų.
* Nevartokite labai karštų gėrimų ir maisto. Jie nudegina burnos gleivinę bei virškinimo organus, todėl padidėja rizika susirgti šių organų vėžiu.
* Salotoms naudokite nerafinuotus šalto spaudimo augalinius aliejus, ypač alyvuogių ir linų.
