Trečiadienį vykusiame ŽTK posėdyje įvairių institucijų atstovai ir komiteto nariai išreiškė skirtingas nuomones dėl moterų pavardžių rašymo. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė tvirtino, kad pavardė yra šeimos, giminės pavadinimas, kuris keliauja iš kartos į kartą.
„Pavardę laikyčiau kaip šeimos, giminės pavadinimą. Jeigu Ruginis, aš turėčiau būti Inga Ruginis. Jeigu Šarka, reiškia visa šeima yra Šarka. Jeigu išdrįstume šeimos pavadinimą priskirti visoms lytims, išspręstume visas problemas“, – komiteto posėdyje sakė I. Ruginienė.
Kitaip galvoja Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.
„Man kalbos dalykai yra svarbūs. Tai, kas siūloma su galūne -a, man atrodo yra esmingas lūžis pavardžių istorijoje. Galūnė -a jau suponuoja ir galimą kitokią tautybę, tai gali skambėti šiek tiek lenkiškai, pavyzdžiui, Ščerba. Jeigu leidžiame -a, kodėl neleidžiame -o – pavyzdžiui, Gentvilo, Mažeiko, kas rodytų lenkišką pavardės kilmę?“ – sakė skeptiškai pasiūlytą projektą įvertinęs E. Gentvilas.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės Violetos Meiliūnaitės nuomone, priėmus pasiūlytas įstatymo pataisas, būtų išbalansuota pavardžių sudarymo sistema. Jos nuomone, taip pat būtų pažeidžiama lietuvių kalbos tradicija. Kalbos komisija, anot jos, nematytų motyvų, kodėl reikėtų išskirti tik vieną pavardžių grupę.
Beje, Valstybinės lietuvių kalbos komisija jau anksčiau tiek dėl kalbinių, tiek dėl teisinių priežasčių yra neigiamai įvertinusi pasiūlytas įstatymo pataisas.
Priėmus siūlomas įstatymines pataisas, komisijos nuomone, būtų „pažeidžiami lietuviškų pavardžių sistemos dėsningumai, daromas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui bei savitumui“. Anot komisijos, pavardės yra kalbos sistemos dalis ir lietuvių kalboje turi savitus nusistovėjusius dėsningumus – „siūloma pataisa nedera su lietuvių kalbos tradicija“.
Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Rita Miliūnaitė mano, kad pati projekto formuluotė lingvistiniu požiūriu yra ydinga.
„Tai ne žodžio daryba, o tik vyriškos formos perėmimas. Toks pavardės sudarymo būdas yra invazinis“, – pastebėjo R. Miliūnaitė.
Įteisinus pasiūlytą išimtį, ji neatmeta galimybės, kad ateityje gali atsirasti tokių moterų pavardžių, kaip, pavyzdžiui, Paulauskas, Butkus.
Tuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Laima Vengalė-Dits pasisakė už tai, kad moterys turėtų galimybę turėti įvairias pavardžių galūnes, tačiau svarbu, kad moters privatumas būtų apsaugotas viešoje erdvėje.
„Manome, kad ne Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetencija yra svarstyti, kokios pavardės su kokia galūne būtų tinkamos. Mes už tai, kad moterys galėtų rinktis tokią pavardę, kuri neišduotų informacijos apie jos vedybinį statusą“, – komiteto posėdyje sakė L. Vengalė-Dits.
Kaip ELTA jau skelbė, balandžio 29 d. Seimas nepritarė praeitos kadencijos Švietimo ir mokslo komiteto siūlymui atmesti įstatymo pataisas, leisiančias rašyti moterų pavardes su galūne -a. Nauji parlamentarai perdavė šį klausimą svarstyti Žmogaus teisių komitetui.
2023 m. liepos 4 d. Seimas po pateikimo pritarė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisoms, kurios numato sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a. Šį projektą inicijavo buvusi parlamentarė „laisvietė“ Ieva Pakarklytė.
