Velykų boba, kurios receptui - daugiau nei 200 metų

Šį savaitgalį švęsime Velykas, tačiau nedaugelis žino šios šventės pavadinimo reikšmę. Kaip teigia žemaičiai, jis kilo nuo žemaitiško žodžio „velkinis“, kuris reiškia pirmasis pavasarinis kiaušinis. Pirmojo pavasarinio kiaušinio šventė neįsivaizduojama ne tik be įvairiaspalvių margučių, mėsos patiekalų, bet ir nuo seno Lietuvoje keptų pyragų.

Savaitės populiariausi straipsniai:
- Kokios spalvos drabužiai pretenduoja tapti karščiausia šio sezono naujiena?
- Moterys po mastektomijos - meniniuose aktuose
- Mankšta žasto sričiai padailinti
- Kaip Beata natūraliais dažais margina kiaušinius

Laimingi yra tie, kam pasisekė kaime paragauti močiutės iškepto pyrago, kurio receptą puoselėjo ne viena giminės moteris. Šiandien nors žmonės ir skiria mažiau laiko šventinio stalo paruošimui, tačiau maisto vis dar nori tokio pat gardaus, kokį ruošdavo ir mūsų močiutės.

Lietuvoje vienas tradiciškiausių Velykoms kepamų pyragų yra „Velykų boba“. Vieni istorikai teigia, kad pirmą kartą šio pyrago receptas pateiktas dar XIX a. aprašant Šiaurės Žemaitijos bajorų (Kėklių) Šventų Velykų papročius, kiti istorikai sakosi aptikę „Velykų bobos“ receptų ir senesniuose šaltiniuose. Kaip ten bebūtų dar mūsų močiutės pasakojo, kad senovėje vaikai ir suaugusieji per Velykas ilgai neidavo miegoti – visi laukdavo sutemų, kai vakarieniaujant bus dalijama pašventinta „Velykų boba“. Ji seniau būdavo kepama puodynėje duonkepėje. Kai iškepdavo, puodynė būdavo sudaužoma, o pati „boba“ išsipūsdavo, padidėdavo – atrodydavo lyg tikra boba. Ji būdavo patiekiama su specialiai šiai progai virta vyšnių uogiene.

„Velykų boba“ nuo seno kepama pagal tradicinį receptą, tačiau kiekviena šeimininkė turėdavo savitą šio recepto variaciją. Telšiuose gyvenanti ir dailės mokytoja dirbanti Gražina pasakoja, kad ji per kiekvienas Velykas savo šeimą palepina pagal močiutės receptą pagaminta „Velykų boba“.

„Šį pyragą nėra taip sudėtinga iškepti, kaip daugelis galvoja.

Pyragui naudoju:

20 g sausų mielių,
0,5 kg „Ekstra“ miltų,
250 g drungno pieno,
150 g sviesto,
2 kiaušinių,
2 valg. šaukštų cukraus,
razinų, riešutų,
žiupsnelio druskos.

* Mieles įmaišau į miltus. Sviesta ištirpau. Visus ingredientus sudedu ir gerai išminkau, tešlą uždengusi palaikau šiltai apie valandą.

* Tada sudedu į išteptą sviestu formą, vėl palaikau apie valandą ir kepu apie 40-45 minutes 160 °C.

* Iškeptą pyragą aplieju glaistu, pagamintu iš 200 g cukraus pudros ir šlakelio vandens. Jei šį glaistą pakaitinsite vandens vonelėje, jis geriau stings“, - močiutės receptu dalijosi Gražina.

Senovėje per didįjį šeštadienį moterys kepdavo ne tik „Velykų bobą“, bet ir kitus pyragus. Tam iš anksto užsakydavo net specialius molinius indus, nes kuo aukštesnis būdavo pyragas, tuo geresnio kviečių derlius tais metais buvo tikimasi. Senieji pyragų receptai būdavo panašūs į „Velykų bobos“ receptą, stalą taip pat papuošdavo šakotis, įvairūs keksai, meduoliai, o vėliau ir namuose pagaminti tortai.

Nesvarbu aš šiemet per Velykas kepsite tradicines „Velykų bobas“ ar kitus pyragus, ieškosite receptų, skirtų šiuolaikiniams kulinarams, ar pasikliausite močiutės iš kartos į kartą perduotu receptu. Svarbiausia jūsų skirtas laikas pabuvimui prie šventinio stalo su tais, kurie jums artimi. Jei laiką maisto gaminimui galime sutaupyti, tai laiko artimiesiems per šventes netaupykime.

***

O čia rasite restorano šefės patarimus, kaip šventėms paruošti skanų mėsos vyniotinį.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis