Nuoširdžiai sveikiname laimėtojus ir jiems padėjusius pasirengti mokytojus ir dėstytojus. Norėdami daugiau sužinoti apie žmogų, kuris dalį savo brangaus laiko skiria tam, kad jo mokiniai skintų pergales tarptautinėse olimpiadose, kalbiname NMA informatikos dėstytoją, „Google Switzerland” programinės įrangos inžinierių Gediminą Lelešių.
Esate iš tų gabių žmonių, kurių gebėjimai akivaizdūs daugelyje sričių. Dar būdamas KTU gimnazijos mokiniu, laimėjote informatikos, matematikos, fizikos olimpiadose Lietuvoje, tarptautinėse informatikos olimpiadose aukso ir sidabro medalius, laurus pelnėte ir kitų mokomųjų dalykų tarptautinėse olimpiadose. Kurios iš jų įsiminė labiausiai?
Turbūt, labiausiai įsiminusi olimpiada yra pirmoji olimpiada, kurioje dalyvavau, kai mokiausi 8-oje klasėje. Tai Lietuvos mokinių informatikos olimpiada. Buvo ir įdomu, ir keista matyti tiek daug tokiais sunkiais uždaviniais susidomėjusių moksleivių vienoje vietoje. Dovanų tuomet gavau RaspberryPi kompiuteriuką, kuris paskatino informatika domėtis plačiau, negu olimpiadų uždaviniai.
Kaip konkursai skatina jauno gabaus žmogaus tobulėjimą?
Sunkus klausimas… Manau, šiek tiek sveiko varžybų azarto nepakenkia. O ir artėjanti olimpiados data verčia pasitempti ir daugiau laiko skirti mokymuisi – tai man būdavo sunkiausia (šypsosi). Bet, turbūt, didžiausia galimybė yra naujos pažintys, kurios lieka visam gyvenimui. Tiek draugai, su kuriais galima toliau krimsti mokslus (pavyzdžiui, du mano olimpiadų bendra-dalyviai vėliau studijavo su manimi Kembridže), tiek ir olimpiadose sutinkami buvę olimpiadų laureatai, kurie dažnai pakonsultuoja ir studijų, darbo bei gyvenimiškais klausimais. Su keletu savo dabartinių bendradarbių taip pat pirmą kartą susipažinau informatikos olimpiadose dar būdamas mokinys.
Greta užsiėmimų gimnazijoje mokėtės ir Nacionalinėje moksleivių akademijoje, įstaigoje, kuri orientuota į itin gabių Lietuvos moksleivių ugdymą. Ar tai buvo reikšminga patirtis ruošiantis konkursams, Jūsų asmenybės augimui? Jei taip, kas labiausiai prisidėjo prie Jūsų augimo?
Taip, NMA tikrai padėjo ruoštis olimpiadoms, ir ne tik akademiškai. Pats NMA mokymo modelis, paremtas dėstytojo ir mokinių bendradarbiavimu, manau, ugdo atsakomybę ir komunikacijos įgūdžius, kurie praverčia tiek universitetinėse studijose, tiek apskritai gyvenime. Pavyzdžiui, priešingai nei mokykloje, NMA mokytojai nesivaiko mokinių, kurie nepateikia namų darbų – juk būna įvairių gyvenimiškų situacijų. Būdamas mokinys labai aiškiai supranti, kad pats turi prisižiūrėti save, planuoti savo laiką. Bet tuo pačiu tau leidžiama pasirinkti ir atsirinkti, kas tave domina ir skirti tam – su mokytojo pagalba – daugiausia laiko ir dėmesio.
O NMA vasaros ir žiemos sesijos turi panašų “efektą” kaip olimpiados – suburia gabiausius mokinius į vieną vietą. Per tą savaitę turi galimybę ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir pasigilinti į labai konkrečias dominančio dalyko temas. Pirmojoje NMA vasaros sesijoje supratau, kad matematikos studijos ne man – neturiu tiek daug katrybės (šypsosi).
Kodėl pasirinkote informatikos kryptį?
Programavimu po truputį pradėjau domėtis 5-oje klasėje – tuomet tai buvo vėžliuko grafikos programavimas. Vėliau mokykloje žaidėme su Lego robotukais, tuomet prasidėjo olimpiados, pradėjau domėtis web programavimu, ir t.t. Per mokyklos metus informatika neatsibodo, tad nusprendžiau ją studijuoti universitete. Kol kas džiaugiuosi tuo sprendimu, bet visada lieku atviras pokyčiams.
Studijavote Kembridžo universitete, ten vadovaujamas dr. Anil Madhavapeddy apsigynėte bakalauro darbą. Šiuo metu dirbate „Google Switzerland” programinės įrangos inžinieriumi. Kuo šis darbas ypatingas, patrauklus ir svarbus Jums?
Šiuo metu dirbu prie YouTube platformos. Labai įdomu po tiek metų platformos naudojimo pamatyti tą vidinę virtuvę. Kartais tenka nustebti, kiek mažai darbuotojų dirba prie funkcijų, kurias paskui naudoja milijardai žmonių. Smagu daryti pokyčius, kurie paliečia tokį sunkiai įsivaizduojamą kiekį vartotojų. Na, ir pačioje kompanijoje yra daug vietos savęs tobulinimui, darbuotojai yra vertinami.
Kaip Jums pavyksta greta įtempto inžinieriaus darbo rasti laiko dalintis žiniomis su Lietuvos moksleiviais: nuo 2021 m. bendradarbiaujate su Nacionaline moksleivių akademija, dabar jau Jūsų mokiniai sėkimingai žengia Jūsų pėdomis ir skina laurus Lietuvos ir Baltijos šalių, Europos informatikos olimpiadose.
Mokymas nuo mokyklos laikų man buvo hobis: vienuoliktoje klasėje su draugu rengėme jaunesnių klasių mokinius chemijos olimpiadoms. Na, o mėgstamiems dalykams laiko sunkiau ar lengviau atsiranda. Gera matyti ir pažinoti tiek žingeidžių mokinių ir, tikiuosi, prisidėti prie jų tobulėjimo.
Iš kokio Lietuvos krašto esate kilęs? Gal turite specialų palinkėjimą savo krašto mokiniams? Ko palinkėtumėte Lietuvos mokiniams?
Nors baigiau KTU gimnaziją Kaune, esu kilęs iš Kaišiadorių. Turiu palinkėjimą/patarimą visiems Lietuvos mažesnių miestelių mokiniams, o ypač gabiausiems: nebūti tuo “karosu baloje”, o visada ieškoti platesnių galimybių ir plėsti draugų ratą. Ar tai būtų dalyvaujant olimpiadose, ar mokantis NMA, ar, galbūt, susirandant bendraminčių draugų internete – lengviau tobulėti, mokantis iš geresnio už save. Manau, tas pats palinkėjimas tinka visos Lietuvos mokiniams – nebijokit pamatyti pasaulio.
