Kleopatra: tikra gražuolė ar kumpanosė vyrišku smakru? (FOTO)

Įprasta manyti, kad Egiptą valdžiusi ir du Romos valdovus – Julijų Cezarį ir Marką Antonijų – suviliojusi Kleopatra buvo užburiančio grožio moteris. Tačiau istorikai iki šiol ginčijasi, kaip atrodė garsioji faraonė, nes išlikę jos atvaizdai ir amžininkų liudijimai itin prieštaringi.

Skaitomiausi straipsniai:
- Būti ambasadoriaus žmona: keliauti paskui vyrą ir atsisakyti savo karjeros
- 10 maisto produktų vardan ryškaus pilvo preso
- Norite pažinti Italiją? Aplankykite Apuliją!
- Merkurijus Liūte. Ko reikėtų pasisaugoti?
- Naudingosios arbūzo savybės + RECEPTAS
- Agurkų mišrainė žiemai

Pavyzdžiui, graikų istorikas Kasijus Dionas, gyvenęs kone dviem šimtmečiais vėliau nei Kleopatra, rašė, kad ji buvo įstabaus grožio valdovė, kuri aplinkinius akino savo išvaizda. Jo kolega Plutarchas, gyvenęs kiek anksčiau, buvo kitos nuomonės. Anot jo, Kleopatros išvaizda nebuvo niekuo ypatinga. Tačiau nė vienu negalima pasitikėti, nes abu faraonės nebuvo matę, be to visi liudininkai jau buvo senokai mirę.

Monetose – su kumpa nosimi ir vyrišku smakru

Deja, nėra išlikusių Kleopatros biusto, kaip pavyzdžiui gražuolės Nefertitės. Archeologai yra radę tik iškaltus Kleopatros atvaizdus ant šventyklų sienų ir to laikmečio Egipto monetų. Tačiau faraonų atvaizdai ant sienų būdavo kuriami pagal vieną kurpalių, šalia parašant kas pavaizduota.

Išlikusiose monetose Kleopatra pavaizduota kumpa nosimi ir vyrišku smakru arba tarsi graikiška skulptūra – apvalaus veido, smulkia nosimi ir dailiai lenktų akių. Kleopatra nebuvo tikra egiptietė, jos protėviai buvo iš Graikijos. Todėl istorikų manymu, ji buvo labiau panaši į graikų gražuolę nei į ankstesnių dinastijų Egipto valdoves.

Senovės Egipte pasikeitus valdovui senos monetos nebūdavo išmetamos, dažnai perlydomos ar perdaromos į naujas – su naujo valdovo atvaizdo. Taip perdarant buvusio faraono vyro atvaizdą, Kleopatra galėjo įgauti vyriškų bruožų. Kita istorikų pateikiama versija – vyriški bruožai buvo suteikti specialiai. Jaunai faraonei reikėjo sustiprinti ir įtvirtinti savo valdžią valstybėje, kur moterys nebuvo vertinamos, kaip lygiavertės vyrams ar galinčios savarankiškai vadovauti. Beje, kai kuriose monetose Kleopatra pavaizduota net turinti Adomo obuolį.

Užmezgusi romaną su Julijumi Cezariu, o vėliau su Marku Antonijumi Kleopatra įgijo daug priešų Romos imperijoje. Romėnai jos itin nemėgo ir sąmoningai skleidė melagingus gandus. Ji buvo vaizduojama ne tik kaip pasileidusi, bet ir negraži moteris. Todėl amžininkų liudijimai apie jos išvaizdą gali būti iškreipti tokių gandų.

Kleopatra
Kleopatra
Vida Press

Pasikeitę grožio standartai

Kita vertus, amžininkams Kleopatra galėjo atrodyti tikra gražuolė. Tačiau per daugiau nei du tūkstančius metų grožio standartai stipriai pasikeitė. Todėl šiais laikais Kleopatrai būtų pasiūlyta numesti svorio ir pasimažinti nosį. O senovės graikams grožio etalonas buvo apvalainos figūros moteris, tvirta ir gana didele nosimi.

Istorikai mano, kad Kleopatra neturėjo būti stora ar kresna. Ji galėjo būti pakankamai smulki ir liekna. Pasakojama, kad pas Julijų Cezarį pirmą kartą ji pateko slapta – buvo atnešta vieno vyro, susukta į kilimą. Jei būtų buvusi apkūni, vienas tarnas būtų sunkiai panešęs o Cezario sargybiniams kilę įtarimų. Tačiau ji be jokių komplikacijų pagimdė tris vaikus, todėl negalėjo būti itin žemo ūgio ir, greičiausiai, turėjo gana plačius klubus.

Vis dėlto, iš Plutarcho ir Kasijaus Diono užrašų aiškėja, kad galingiausius pasaulio vyrus Kleopatra sužavėjo ne grožiu. Anot graikų istorikų, Egipto faraonė buvo charizmatiška moteris, itin gražaus balso ir aštraus proto. Romėnų poetas Markas Anėjus Lukanas Kleopatrą aprašo, kaip itin puoštis mėgusią ir baltos, gražios odos moterį. Pasak jo, ji plaukus dabino papuošalais, inkrustuotais brangakmeniais, segėjo perlų ir aukso vėrinius, vilkėdavo itin plono audinio šviesius drabužius.

Kleopatra VII
Kleopatra VII
Corbis/Scanpix

Grožiui puoselėti – pieno vonios

Šiuolaikiniai istorikai mano, kad Kleopatra nors ir nebuvo ypatinga gražuolė, tačiau mokėjo sukurti nepamirštamą įspūdį. Tam ji naudojo ne tik prabangius audinius, papuošalus, bet ir makiažą. Egipte makiažo priemonės jau buvo žinomos ir naudojamos ne vieną šimtmetį, ne tik grožiui, bet ir praktiškais sumetimais. Pavyzdžiui, Kleopatra akis taip pat apvesdavo kontūru. Tik ne juodu, o prabangiu – trinto malachito – žaliu. Taip akys tapdavo ryškios ir būdavo apsaugotos nuo infekcijų.

Kleopatra naudojosi tiek egiptiečių sukauptomis žiniomis apie grožio priemones, tiek graikų bei romėnų. Senovės Romoje ir Graikijoje turtingos moterys odą puoselėdavo ožkų pieno voniomis. Egipte buvo įprasta naudoti medų - jis ne tik drėkindavo saulės nugairintą odą, bet ir ją dezinfekuodavo. Kleopatra garsėjo ožkų pieno sumaišyto su medumi voniomis. Jomis ji lepindavosi bent kartą per dieną.

Archeologai kilmingų egiptiečių moterų kapuose yra radę įvairių kremų indelių. Vieno jų sudėtį net pavyko atkurti: alyvuogių aliejus sumaišytas su žaliosios citrinos sultimis. Taip pat odai šveisti buvo naudojama Negyvosios jūros druskas. Šias priemones žinojo bei, tikima, naudojo ir Kleopatra.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis