Mėlynės tolina senatvę, slopina uždegimus ir gerina regėjimą

Mėlynės – ne tik skanios uogos, bet ir tikras jaunystės bei sveikatos eliksyras.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Skaitomiausi straipsniai:
- 5 dalykai, kurių nepakenčia įvairūs zodiako ženklai
- Vestuvių prietarai: kokią dieną tuoktis, ką vilkėti, kokius žiedus užsakyti (FOTO)
- Citrinos sultys - veidui, plaukams, dantims
- V. Čereškienės grožio atradimas
- Koks moterų elgesys sekso metu vyrus erzina labiausiai?
- Mėgiamiausias obuolių pyragas

Paprastai tai, ko turime daug, nevertiname. Ir visai be reikalo. Prasidėjus mėlynių sezonui nepatingėkime dienai kitai išsiruošti į mišką ir prisirinkti šių gardžių ir kvapnių uogų visiems metams, kad turėtume po ranka sutrikus virškinimui, suprastėjus regėjimui ar suskaudus gerklei. Gydytojai rekomenduoja mėlynių sezono metu suvalgyti bent po stiklinę uogų kasdien. Taip pat verta jų prisiruošti ir žiemai.


Gerina regėjimą

Kad mėlynės gerina regėjimą, žino beveik visi. Taip yra dėl jose esančių fenolių antocianų, kurie saugo akies lęšiuką, stabdo kataraktos vystymąsi, teigiamai veikia tinklainės kraujagysles, taip pagerina tinklainės ir regos nervo mitybą, padeda išvengti tinklainės kraujosruvų. Teigiamą mėlynių poveikį patvirtino ne vienas eksperimentas. Tarkim, nustatyta, kad vartodami mėlynių ekstraktą, net 75 proc. žmonių, kataraktos pažeistomis akimis, ėmė geriau matyti.

Be to, jose yra nemažai beta karoteno ir vitamino C. Beta karotenas organizme virsta vitaminu A, kuris labai svarbus regėjimui – be jo vystosi vištakumas (sutrinka regėjimas prieblandoje), ima drumstis ragena. Tiriant lakūnus ir vairuotojus, nustatyta, kad vartojant mėlynes jų regėjimas prietemoje gerokai pagerėjo. Šios uogos mažina ir akių nuovargį, tad itin tinka ilgai būnantiems dirbtinėje šviesoje ar dirbantiems kompiuteriu, taip pat didina akiplotį, padeda tiek sergantiesiems trumparegyste, tiek senatvine toliaregyste.

Reguliuoja žarnyno veiklą

Mėlynės itin tinka esant viduriavimui, taip pat sumažėjus skrandžio rūgštingumui. Mat uogose esantys taninai slopina uždegimus, krešina gleivinės paviršiuje esančias baltymines medžiagas, taip susidaro plėvelė, kuri apsaugo ląsteles nuo nuolatinio dirginimo, mažina žarnyno peristaltiką, uždegimus, skausmus, gerina virškinimą. Uogų pektinai absorbuoja žarnyne esančias toksines medžiagas, mažina rūgimo ir puvimo procesus. Geriausiai nuo viduriavimo tinka džiovintų uogų užpilas, bet gali būti vartojamos ir šviežios uogos.

Jaunina ir stiprina

Mėlynėse esantys vitaminai C ir E veikia kaip antioksidantai, neutralizuojantys laisvuosius radikalus organizme. Karotinas ir vitaminas C palaiko kraujagyslių elastingumą, B grupės vitaminai dalyvauja nervinių ląstelių metabolizme, jau minėtas vitaminas A būtinas ne tik geram regėjimui, bet ir gerina odos, plaukų, nagų būklę. Be to, mėlynės didina dopamino kiekį smegenyse, o šis labai svarbus koordinacijai, judėjimui. Padidėjus jo kiekiui, išsiskiria augimo hormonas, padedantis atsinaujinti kūno ląstelėms.

Bostono universitete atlikti tyrimai parodė, kad gausiai vartojant mėlynes, sustiprėja raumenų jėga, gerėja atmintis, judesių koordinacija.

Mėlynės padeda kovoti ir su mažakraujyste, nes jose itin gausu geležies. Taip pat yra kalio, fosforo, kalcio, mangano.

Tinka sergantiems diabetu

Paprastai sergantiems diabetu nerekomenduojama valgyti vaisių ir uogų, nes juose esanti fruktozė didida cukraus kiekį kraujyje. Tačiau mėlynėms (kaip, beje, ir obuoliams) ši taisyklė netinka. Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo per 12 tūkst. dalyvių, nustatė, kad tie, kurie per savaitę du kartus ar dažniau suvalgydavo po pusę puodelio mėlynių, 23 proc. rečiau susirgo antro tipo diabetu, nei tie, kurie mėlynių visai nevalgė. Mėlynėse aptikta biologiškai veiklios medžiagos – niomirtilino, kuris mažina cukraus kiekį kraujyje ir gali būti vartojamas kaip papildoma priemonė cukriniam diabetui gydyti. Mėlynių lapai įeina į vaistažolių mišinių nuo cukraligės sudėtį. Diabetikai gali valgyti tiek šviežias uogas, tiek gerti jų lapų nuovirą.

Gydo odą ir gerklę

Dėl antiseptinių savybių sergant žvyneline, egzema, nudegus, iškilus spuogams, galima mėlynių kompresus dėti ant odos. Taip pat šviežių uogų sultimis arba lapų užpilu galima skalauti gerklę sergant jos uždegimu ar angina, peršalus.

Sergantiems inkstų ir kepenų ligomis

Mėlynių uogų nuoviras skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, todėl tinka žmonėms, sergantiems inkstų ir kepenų ligomis, tinka esant tulžies pūslės, inkstų ar šlapimo pūslės akmenligei, nes tirpdo juose susiformavusius akmenis.

Kaip pasiruošti žiemai?
Jei norime gauti kuo daugiau vitaminų ir mikrolementų, naudingiausia mėlynes valgyti šviežias, tačiau savo gydomųjų savybių jos nepraranda ir apdorotos. Kartais šios net sustiprėja (tarkim, nuo viduriavimo geriau tinka ne šviežių, o džiovintų uogų nuoviras).

Darykite uogienes

Jei norite skystesnės uogienės, užpilkite mėlynes cukrumi ir palikusios per naktį, kitą dieną virkite. Jei norite tiršto džemo, virkite iškart. Dar sveikesnė trintų uogų uogienė. Sutrynusiuos uogas išmaišome su cukrumi, kol šis ištirps, supilame į stiklainius ir pasterizuojame 70 laipsnių temperatūroje. Laikyti geriau šaldytuve, nes trintos uogienės greičiau rūgsta. Kad uogienė mažiau dažytų, galite maišyti uogas su raudonaisiais serbentais.

Šaldykite

Mėlynės labai tinka šaldymui, nes jų skoninės savybės ir išvaizda taip apdorojus beveik nepasikeičia. Paskleiskite mėlynes plonu sluoksiu šaldiklyje ir šiek tiek pabarstykite cukrumi (taip jos išsaugos savo kvapą ir skonį). Kitą dieną susemkite ir sudėkite į sandarius indelius. Laikykite šaldiklyje.

Džiovinkite

Renkamos gerai sunokusios sausos uogos. Pavėsyje apvytinamos ir tuomet džiovinamos ne aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje. Išdžiovintos uogos labai raukšlėtos, silpno kvapo, rūgščiai saldaus skonio. Iš šių uogų labai tinka daryti arbatas. Džiovintas mėlynes galima vartoti net 2 metus.

Džiovinkite lapus

Ne mažiau naudingų savybių turi mėlynių lapai. Jų nuoviras slopina uždegimą, gerina virškinimą, stabdo viduriavimą, mažina cukraus kiekį kraujyje, turi antiseptinių savybių. Skinami prieš augalui žydint ar žydėjimo pradžioje – gegužės-liepos mėn. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje. Nevartoti nuoviro ilgiau nei 3 savaites.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Psichologė A. Mockienė: yra 4 būdai, padėsiantys išbristi iš depresijos be vaistų (1)

Depresijos gydymas tik vaistais – tai pasodinimas į valtį be irklų: žmogus bus saugus iki pirmos „audros“.

Atsisakius vos vieno produkto ėmė tirpti kilogramai (6)

"Šiandien bus aštunta diena, kai gyvenu nesaldų gyvenimą", - sako Viktorija, kuri nusprendė imtis eksperimento - 30 dienų nevartoti pridėtinio cukraus ir dienoraštyje aprašyti visus potyrius (pirma dalis, antra dalis).

(Ne)saldus dienoraštis: galvos skausmas ir kiti keisti organizmo signalai (8)

„Dabar yra ketvirtoji mano diena be pridėtinio cukraus ir 4 val. ryto. Kai pagalvoji, labai simboliška. Atsikėliau su „žvyrine“ galva ir kažkokiu keistu tempimo skausmu pilve. Panašu, kad ne skrandis, nes kažkur žemiau,“ – sako 34-erių Viktorija, pradėjusi eksperimentą, kuris vadinasi „30 dienų be pridėtinio cukraus“.

Naujagimio virkštelės kamieninės ląstelės. Ar verta jas saugoti?

Inovatyvios medicinos centre įvyko diskusija apie naujagimių virkštelės kamienines ląsteles, jų saugojimą, gebėjimą gydyti dabar ir ateityje bei mokslininkų diskusijas apie tai, kas dar kol kas nežinoma.

3 vaikų mama Orinta: gražų kūną gali turėti kiekviena moteris (10)

Orinta Donėlė, namie prižiūrinti tris judrius mažus berniukus, neslepia – būna, ir jai stinga laiko suplanuotiems reikalams. Tačiau moteris tikina, kad susikoncentravus tik į tikrai būtinus darbus, laiko lieka ir vaikams, ir sportui, ir darbui.

(Ne)saldus dienoraštis: 30 dienų be pridėtinio cukraus (I dalis) (3)

Sveiki, mano vardas Viktorija, man 34-eri ir aš esu priklausoma nuo cukraus.

Žolininkė J. Balvočiūtė: žolelių arbatos ir nervus ramina, ir nuo vėžio gydo

Arbata – kaip mylinti širdis. Ryte – tonizuoja, vidurdienį – gaivina, o vakare – atstato fizinę ir emocinę pusiausvyrą. Ne veltui arbatos receptai yra žinomi tūkstančius metų, o dėl prekybos ja įtakų zonų į karą yra pakilusi ne viena imperija.

Sąnarių ligos vis labiau jaunėja: kaip jų išvengti?

Įprasta manyti, kad sąnarių ligos vargina tik vyresnio amžiaus žmones. Visgi ši nuostata klaidinga. Dėl nejudraus gyvenimo būdo ar, atvirkščiai, pernelyg intensyvaus sportinio krūvio, netinkamai atliekamų pratimų, prastos mitybos, žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo, ar nekontroliuojamo viršsvorio uždegiminės sąnarių ligos jaunesnio amžiaus žmones užklumpa net dažniau nei senjorus, pastebi specialistai.

Liga, su kuria nereikia susigyventi – ji efektyviai ir greitai pagydoma

Hemorojus – tai liga, apie kurią mūsų visuomenėje vis dar gėdijamasi šnekėti garsiai. Nuo hemorojaus kenčiantys žmonės dažnai nesikreipia į gydytojus, kol ligos stadija tampa vėlyva.