Savaitės skaitomiausi straipsniai:
- Nesėkmingos garsenybių plastinės operacijos
- Italijoje 3 metus gyvenanti Ugnė: lietuviai čia gali kalnus nuversti
- Magija: ką mėgsta ir ko nekenčia pinigai
- Jekaterina II – nimfomanė Rusijos imperatorienė, mirusi tualete
- Klasikinis stilius - visada madingas
- Šviežių bulvių cepelinai
Hetera (gr. hetaira – draugė, meilužė) – senovės Graikijoje išsilavinusi, netekėjusi moteris, gyvenanti laisvai, nepriklausomai. Kai kurios heteros vaidino svarbų vaidmenį visuomenėje. Jų namuose rinkdavosi daugelis žinomų politikos veikėjų, poetų, skulptorių. Heteras išlaikydavo turtingi globėjai, už heteros palankumą brangiai mokėdavo. Išliko akmens plokščių, kuriose vyrai iškaldavo kainą, siūlomą už heterą. Tai nebuvo paprasta prostitucija, kadangi hetera lytiškai bendravo tik su tais globėjais, kuriuos mylėjo.
Apie kai kurias iš jų kalbos sklido toli už miesto ribų. Viena iš jų Frinė – viena garsiausių heterų, kurios grožio ir galybės pavydėjo net to meto valdžios atstovai, siekę nuteisti dėl viešų nusirenginėjimų.
„Ateik pas mane ir mes pulsime į vienas kito rankas,“ – taip vyrus viliojo ši hetera, gyvenusi maždaug 400-aisiais metais prieš Kristų. Nėra tiksliai aišku, kada ji gimė ir kiek ilgai gyveno, tačiau žinoma, kad pasaulį išvydo maždaug tuo metu, kai vyko Tėbų atkūrimas po Leuktros mūšio.
Frinės tikrasis vardas yra Mnesarete, kuris reiškia „minint dorybę“, tačiau taip ji niekada nebuvo vadinama. Ne dėl dorumo trūkumo, bet dėl gelsvo veido ji buvo pravardžiuojama Frine – iš graikų kalbos išvertus „rupūže“. Taip dažnai buvo vadinamos ir kitos kurtizanės ar prostitutės.
Skulptorių ir tapytojų mūza
Tiesa, nei gelsva veido spalva, nei nemaloni pravardė jos populiarumui nekenkė ir nesumažino nepaprasto grožio, apie kurį kalbėjo visuose Atėnuose.
Frinė buvo tapusi skulptorių ir tapytojų numylėtinė – yra sukurta ne vienas paveikslas ir skulptūra, kurioje stengiamasi perteikti jos natūralų grožį. Remiantis heteros kūno bruožais netgi buvo sukurta Afroditės skulptūra, kurią kūrė graikų skulptorius Praksitelis. Sklando legenda, kad šią skulptūrą pagaminti buvo užsakęs Koso miestas, kuris vėliau jos atsisakė dėl skulptūros nuogumo. Kalbama, kad kūrinį nusipirkęs kitas miestas Knidos. Dėl šios skulptūros jis tapo toks populiarus, kad galėjo sumokėti visas savo skolas.
Heteros kaina buvo didelė, tačiau ją koreguodavo pagal tai, kokią nuomonę buvo susidariusi apie klientą. Pavyzdžiui, manydama, kad Lidijos karalius yra tironas, ji išsireikalavo milžiniškos sumos, kurią sumokėjus karaliui pavyko atsigauti tik įvedus papildomus mokesčius savo pavaldiniams.
O štai filosofui Diogenui Frinė save dovanodavo už dyką, nes be galo žavėjosi jo protu.
Frinės grožis ne tik padėjo jai užsidirbti pinigų - ji sugebėjo tapti tokia turtinga, kad pati pasisiūlė atstatyti tuo metu sugriauto miesto Tėbų sienas, kurias sunaikino Makedonijos karalius Aleksandras Didysis. Tam turėjo būti įgyvendinta viena svarbi sąlyga – ant vienos iš sienų turėjo būti užrašas „Sugriautos Aleksandro, atstatytos kurtizanės Frinės“. Deja, to meto valdžia tokio siūlymo atsisakė.
Ilgainiui Frinė tapo tokia populiari, kad vaikščiojo su šydu – ją matyti galėjo tik tie, kurie mokėjo jai pinigus.
Atėnų lyderiui Demostenui pasiūlius Frinei sumą, lygią darbininko vidutiniam atlyginimui, ji atsuko jam nugarą. Tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl vėliau itin vertinama hetera sulaukė įvairių bėdų.
Per religines šventes Frinė išeidavo iš namų, nusimesdavo savo tuniką ir slėpdama nuogumą po ilgais tamsiais plaukais, eidavo prie jūros – tam, kad visi galėtų ją matyti ir laikyti Dievo dovana. Ten ji išsimaudydavo ir gulėdavo nuoga prie vandens – leisdavo miniai gėrėtis jos glotnia oda ir moteriškomis kūno linijomis.
Šis vaizdas jaudindavo vyrus, todėl kartą, per Poseidono šventę Eleuse, vietos valdžios atstovai ritualinį apsinuoginimą pavadino bedieviškumu. Nors šis reginys ne kartą įkvėpė menininkus, kurie Frinę laikę viena iš savo mūzų, tai nepatiko vietos politikams. Jie Frinei pavydėjo galios, turtų ir populiarumo.
Tais laikais šventvagystė buvo svarbus nusižengimas, už kurį bet kuris gyventojas galėjo būti nubaustas mirties bausme, todėl hetera buvo paduota į teismą.
Frinę gynė vienas iš jos klientų – advokatas Hypereidas, kuris net turėdamas didžią patirtį, negalėjo įveikti įstatymų. Viena iš sunkinančių aplinkybių buvo ta, kad hetera buvo visiškai kitokia nei turėjo būti graikų moterys – nepriklausoma, išdidi, išsilavinusi, tiesmuka, galinga ir turtinga.
Vis dėlto Hypereidas laimėjo teismą iš nevilties pasielgęs visiškai netikėtai. Nuplėšęs nuo jos kūno visus drabužius, maldavo sakydamas „kaip dievams skirtą šventę gali sugadinti grožis, kurį jie patys sukūrė“.
Paskutinė galimybė išgelbėti savo klientę advokatui pavyko – senovės graikai fizinį grožį laikė Afroditės dovana, todėl teisėjai turėjo sutikti, kad Frinės grožis - dieviškojo palankumo ženklas. Kadangi jie nedrįso rizikuoti ir užrūstinti meilės deivę, Frinė buvo išteisinta. Tiesa, teisėjai buvo tokie nepatenkinti, kad vėliau buvo išleistas potvatrkis, draudžiantis Atėnų teismuose gintis, naudojant savo nuogumą kaip argumentą.
