Kodėl vieni sensta greičiau, kiti - lėčiau? Kas tai lemia? Atsako specialistė

Apie senatvę ankščiau ar vėliau susimąstome visi – vieni visais būdais stengiasi nuo jos „pabėgti“, kiti senėjimo procesą priima natūraliai, kai kas mėgaujasi matomais pasikeitimais veide. Kiti ie skundžiasi su amžiumi atsiradusiomis ligomis, skausmais, veido bei kaklo deformacijomis.

Apie senėjimo procesą ir jo subtilybes pasakoja „Revitonica“ veido ir kaklo fitneso mokytoja Monika Diburienė.

1. Kaip apibūdintumėte senėjimo procesą, kas tai?

Senėjimas – tai vidinės energijos trūkumas, pasireiškiantis raumenų spazmais (blokais), kaulų deformacijomis bei netolygiu organizmo skysčių (kraujo, limfos) judėjimu. Vidiniai organizmo skysčiai – energijos rodiklis. Esant raumenų spazmams (blokams) organizmo skysčiai užsilaiko tam tikrose vietose, kurios ir tampa blokais. O ten, kur skysčiai užsistovi, vystosi patogeniniai organizmai (bakterijos, virusai), prasideda uždegiminiai procesai, vystosi ligos.

Jei vienose organizmo zonose yra skysčių perteklius, užsilaikymas, tai kitose, priešingai - jų trūkumas. Vyksta dehidratacijos procesas, audiniai, vidiniai organai džiūna, jaučiamas drėgmės trūkumas.

Paskutinė senėjimo versija – telomerai – trumpos besikartojančios DNR sekos. Organizmui senėjant šios sekos trumpėja. Tačiau šios sritys nuolatos atsinaujina, kaip ir auga. Kol organizmui užtenka jėgų, vidinės energijos, tol jis išlieka jaunas.

2. Kodėl senstame?

Į šį klausimą iki šiol nėra atsakyta, nors šiandien egzistuoja daugiau nei dešimt pagrindinių teorijų (vitalinės substancijos, genetinių mutacijų, reprodukcinio išsekimo, neuroendokrininė, imuninės sistemos ir kt.). Moksliškai įrodyta tik viena – senatvė gamtoje nėra numatyta/užprogramuota. Miologijos ir audinių biomechanikos specialistės, osteopatės Natalijos Osmininos teigimu, nė vienas gyvūnas nemiršta nuo senatvės, šia „liga“ serga tik žmonės ir naminiai gyvūnai, kuriais mes rūpinamės.

Senatvė – civilizacijos dovana. Visi kiti gyvi padarai miršta daug anksčiau nei ji ateina dėl įvairiausių priežasčių: vieniems nudyla dantys ir jie nebeturi galimybės maitintis, kitiems judėjimą suvaržo sąnarių skausmai ir jie nebegali medžioti ir t.t. Taigi, dėl organizmo sutrikimų gyvūnas miršta sava mirtimi nuo alkio arba nusilpęs tampa kitų plėšrūnų aukomis.

Vienu ar kitu atveju senatvė jiems negresia. Tik žmonės, sugebantys naudotis medicinos pasiekimais, gali koreguoti ir prailginti savo gyvenimus. Tiksliau, svarbiausia, yra ne tik naudotis medicinos pasiekimais, o sugebėti „įvaldyti“ reikiamas žinias ir išmokti pritaikyti jas savo organizmo individualiam koregavimui.

3. Nuo kada žmogus pradeda senti?

Biologinis audinių senėjimas prasideda nuo 25–erių, tačiau jis nebūtinai turi sutapti su fiziniu senėjimu. Pastarasis yra glaudžiai susijęs su traumomis. Ne paslaptis, jog senėjimo procesui didelę svarbą turi gimdymo traumos. Išorinis senėjimas ne visada sutampa su vidiniu senėjimu.

Moteris, ar vyras, sulaukęs 40-ties, gali atrodyti “ne pagal savo metus” jaunai ir atvirkščiai – daugelis 30-mečių atrodo gerokai vyresni. Svarbu suvokti, jog mes žmogaus amžių „nustatome” pagal mechaninius faktorius – veido proporcijų pakitimus.

4. Kokiais estetiniais pakitimais yra matomas senėjimo procesas?

Senstant keičiasi visa organizmo struktūra. Visi pakitimai atsispindi ir kūne, ir veide. Senėjimo procesas yra siejamas su pakitimais veide – atsiradusiomis raukšlėmis, odos struktūros pakitimu. Raukšlės šiais laikais būdingos daugeliui jaunų žmonių, jos nėra amžiaus atspindys. Lygia oda taip pat džiaugiasi ne visi jauni žmonės.

Pakitęs veido ovalas, jo forma, išnykęs taisyklingas kaklo linkis - štai kur pagrindiniai požymiai, “išduodantys” žmogaus amžių. Juos nulemia raumenų spazmai. Reikia žvelgti giliau – po oda, ir išvysime visą gyvą pasaulį, nuo kurio ir priklauso visi veido pakitimai. Taip pat, norint turėti gražų ir sveiką veidą, turime koreguoti kaklo raumenų tonusą, kuris su amžiumi vis didėja (hipertonusas).

5. Kodėl vieni sensta greičiau, kiti ne, kas nulemia šio proceso spartumą?

Vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių senėjimo proceso paspartėjimą, yra psichoemociniai faktoriai. Streso metu mes įsitempiame, to pasekoje įsitempia ir mūsų raumenys. Jei stresinės situacijos kartojasi dažnai, mūsų organizmas „pripranta“ jausti nuolatinę įtampą ir tai tampa kasdienine, įprastine būsena.

Kalbant apie veidą, didžiausią įtampą jaučia kramtomieji raumenys, o jų deformacijos ir nulemia veido ovalo pakitimus.

Taip pat, žinoma, ne ką mažiau svarbus yra ir gyvenimo būdas. Žmonės, dirbantys sėdimą darbą, jaučia daug didesnę raumenų įtampą nei, priešingai, daug judantys žmonės. Tai, kaip jau minėjau, glaudžiai susiję su senėjimo procesu. Rūkymas, mityba, vidinės būsenos pakitimai – spartina senėjimo procesą.

6. Ar vyrai sensta kitaip nei moterys?

Vyrai ir moterys sensta skirtingai. Žiūrint iš estetinės pusės, vyrams pasisekė labiau. Tvirtesnė kaulų – raumenų sistema padeda organizme išsaugoti aktyvią kraujotaką. Vyrai taip pat daugiau užsiima fizine veikla nei moterys. Dėl šių priežasčių vyrams retai formuojasi skysčių sankaupos veide. Kalbant apie biologinį senėjimo procesą, ne paslaptis, jog moterys gyvena ilgiau nei vyrai, nežiūrint į tai, jog senėjimo procesas greičiau matomas moterų veiduose nei vyrų. Taigi, gamta, kaip visada „pasistengė“, jog būtų balansas ir šitoje situacijoje.

7. Kokie yra veido senėjimo tipai?

Yra skiriami du pagrindiniai biomechaniniai veido senėjimo tipai. Pirmajam yra būdingi apatinės veido dalies apdribimai, dar kitaip vadinamieji „buldogai“. Šiuo atveju kramtomasis raumuo spazmuojasi ir savo apatiniąja dalimi pakyla į viršų, kartu su savimi patempdamas ir apatiniojo žandikaulio kampą. Oda tampa lyg ir nereikalinga ir sukrenta klostėmis.

Antrojo biomechaninio veido senėjimo tipo metu vyksta priešingas procesas – kramtomasis raumuo patologiškai išsitempia ir lyg ir „stumia“ apatinįjį žandikaulį pirmyn. Žmonių, kuriems yra būdingas antras veido senėjimo tipas, smakras „kyla“, „riečiasi“ į viršų, o kakta „leidžiasi“ žemyn. Dažnesnis yra pirmasis veido senėjimo tipas. Antrasis yra būdingas tik 15 – 20 procentų žmonių.

8. Kaip galima padėti savo organizmui kovoti su senatve ir kada tai reikia pradėti daryti?

Paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas padėti savo organizmui – pašalinti raumenų blokus tiek organizmo viduje, tiek jo išorėje. Tai mes galime padaryti patys. Labai svarbu subalansuoti stuburo juosmeninėje, krūtinėje ir kaklinėje dalyje esančius raumenis. Tokiu būdu galima koreguoti skysčių cirkuliaciją organizme, netgi arterinį kraujo spaudimą. Su veido raumenimis rekomenduotina dirbti, tuomet, kai yra subalansuoti stuburo zonose esantys raumenys.

9. Ar veido raumenis reikia treniruoti, atlikti specialią mankštą?

Veido raumenų tonizuoti nereikia. Veido raumenų tonizavimas tik paaštrina veido deformacijas. Tarkim, žinant, jog nosies – lūpos raukšlę, dar kitaip vadinamąją juoko raukšlę, formuoja nosies sparnelio ir viršutinės lūpos keliamojo, viršutinės lūpos keliamojo, mažojo ir didžiojo skruostinių raumenų spazmas, tikrai jų papildomai netonizuosime. Arba, žinant, jog spazmuojantis kaktos raumenims atsiranda horizontaliosios kaktos raukšlės, tikrai papildomai šių raumenų netonizuosime.

Po pirminio pagerėjimo, atliekant raumenų tonusą didinančius pratimus (akių „atsivėrimą", skruostų pakėlimą) seka raukšlių pagausėjimas ir pagilėjimas. Veido raumenys yra skirstomi į mimikos ir į kramtomuosius. Mimikos raumenų deformacijos „iššaukia“ raukšlių atsiradimą toje vietoje, kurioje raumuo yra hipertonuse (spazmuojamas), o kramtomųjų raumenų deformacijos „atsispindi“ veido ovalo pakitimais. Veido raumenis reikia balansuoti, atpalaiduoti.

10. Kaip ir kiek laiko per dieną/savaitę reikia treniruotis? Kokius pratimus reikia atlikti?

Kiekvieno žmogaus organizmas labai individualus, tačiau visų stuburo dalių balansavimo pratimai rekomenduotini visiems žmonėms, tik vieniems – profilaktiškai, kitiems – nuolat. Pratimai veido apatiniosios dalies korekcijai rekomenduotini pagal veido biomechaninį senėjimo tipą. Vienu ar kitu atveju kramtomuosius raumenis reikia koreguoti. Visada yra lengviau deformaciją pakoreguoti, kol ji dar nedidelė.

Daugeliui jaunų žmonių yra būdingas netaisyklingas kaklo fiziologinis linkis, mimikos raukšlės ir su šiomis problemomis galima dirbti jau vos tik joms pradėjus formuotis. Esant ryškioms deformacijoms, geriausi rezultatai yra pasiekiami turint pratimų atlikimo programą. Dirbant profilaktiškai rekomenduotina atlikti pratimus kaktos raumenų atpalaidavimui, ypač prieš miegą bei kaklo ir stuburo pratimus.

Pratimai:
- Pratimai, padėsiantys atsikratyti kaklo raukšlių
- Kodėl metams bėgant apdrimba veidas ir kaip to išvengti?
- Sustabdyti kaktos raukšlių atsiradimą padės nesudėtingi pratimai
- Kaip panaikinti juoko raukšles bei odos perteklių skruostų zonoje
- Pratimai, padėsiantys pašalinti su amžiumi atsirandančius nugaros skausmus

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis