filosofija
Filosofas Kęstas Kirtiklis. Idealų spaudimas
Visi puikiai žinome, kad idealių dalykų nebūna. Nėra idealių namų, idealaus partnerio, idealios darbovietės, idealių atostogų, idealaus charakterio, idealaus kūno. Nepaisant to, vis tiek jų ieškome, o neretai ir kuriame. Ypač tą idealųjį „aš“, geriausiąją savo versiją. Pastarojo dalyko siekimas gali tapti smagia kasdiene veikla, po truputėlį, po žingsnelį artėjant prie tikslo. Jį pasiekę patiriame nuostabų jausmą: aš galiu, man pavyko! Tačiau neretai, gal net dažniausiai, išsikeltasis idealus tikslas, o ypač negebėjimas jo pasiekti, varo į tikriausią neviltį. Ir jei dar matome kitus, tvindančius internetą savo sėkmės istorijomis... Ar tai reiškia, kad idealų neverta kurti ir geriau tenkintis tuo, ką turime ir kokie esame? Nebūtinai. Galbūt pakaktų daryti tai sąmoningiau.
Filosofas Kęstas Kirtiklis: Darau blogį, kurio nenoriu...
Kad ir kiek šaipytumėmės, ironizuotume ar vertintume skeptiškai, metų sandūra – tai laikas, kuomet ne tik verčiame naują kalendoriaus lapą, bet ir tikimės pradėti naują gyvenimo etapą. Pasvajojame apie pokyčius, norime tapti geresni, įveikti kokią nors priklausomybę (pavyzdžiui, mesti rūkyti) ar bent jau vieną kitą nebūtinai labai žalingą, bet netikusį įprotį pakeisti į naudingesnį (nustoti nuolat spoksoti į socialinius tinklus ir pradėti sportuoti arba, užuot nervinusis dėl smulkmenų, imtis saviugdos).
