Karo anatomiją nagrinėjantis Giedrius Petkevičius: „Šalia siaubo ir mirties kare visada egzistuoja groteskas, ironija ir humoras“ 

Karas niveliuoja žmones – ir civilį, ir profesionalų karį gali pakirsti kulka ar sprogusio sviedinio skeveldra. Kita vertus, karas sutirština žmogaus savybes: besišypsantys saldžialiežuviai gali virsti didžiausiais niekšais, o kuklūs žmogeliai atlikti nekasdienius žygdarbius. Kad būtent taip iš tiesų kare vyko ir vyksta, sužinosite atsivertę naują karo eksperto Giedriaus Petkevičiaus knygą „Karo anatomija“. 

Vita Vilimaitė Lefebvre Delattre: „Ar įmanoma tapti sava tarp svetimų Paryžiuje?“

Prieš kelerius metus pasirodė rašytojos ir žurnalistės Vitos Vilimaitės Lefebvre Delattre publicistinė knyga „Šešeri metai Saigone. Nepamirštamas gyvenimas Vietname“. Tai buvo pasakojimas apie gyvenimo Vietname ypatumus, apie prašmatnų, neprieinamą, klastingą naujųjų vietnamiečių pasaulį, apie komiškus, o kartais tragikomiškus nutikimus vietinėje redakcijoje, kur autorė dirbo trejus metus. Šį rudenį Vita Vilimaitė Lefebvre Delattre grįžta su nauja knyga – pirmuoju romanu – „Kvėpuoti kitais“, kurį išleido Rašytojų sąjungos leidykla, apipavidalino dailininkas Zigmantas Butautis. Spalvingoje šiuolaikinio Paryžiaus gyvenimo mozaikoje autorė pasakoja svetimšalės Elenos istoriją. Pasiklydusios moters istoriją.

Johanno Hario knygos „Nutrūkę ryšiai. Tikrosios depresijos priežastys ir netikėtos išeitys“ ištrauka

Depresija gali užklupti bet kurį žmogų, neatsižvelgdama į jo amžių, socialinę padėtį ar lytį. XXI a. stigma vadinama liga jau tampa pasauline problema, todėl leidykla „Briedis“ skatina labiau domėtis šia tema ir pristato populiaraus britų bei šveicarų žurnalisto ir rašytojo Johanno Hario knygą „Nutrūkę ryšiai. Tikrosios depresijos priežastys ir netikėtos išeitys“ (iš anglų kalbos vertė Lina Kubertavičiūtė). Tarptautiniu bestseleriu tapusiame veikale autorius iš asmeninės patirties rašo apie tai, kas iš tiesų sukelia depresiją bei nerimą ir kaip rasti kelią atgalios

Knygos maloniam ir turiningam laisvalaikiui

Romane „Miruoliai“ Vokietijos ir Japonijos imperijos suvienija jėgas kino aikštelėje

Paprastai į kino ekraną perkeliamos knygos. Šveicarų rašytojas Christianas Krachtas romane „Miruoliai“ kino industriją perkelia į knygą. Kristinos Sprindžiūnaitės iš vokiečių kalbos išverstame romane veiksmas nukelia į 1932 m., kai nebylųjį kiną keičia garsinis, o valdžioje netrukus įsitvirtins naciai. Vokietija vienijasi su Japonija ir siekia savo galią pademonstruoti per kino meną.

Antrąjį romaną išleidęs aktorius Juozas Gaižauskas: „Savo romanus aš pamatau“ 

Aktorius, dainų kūrėjas ir atlikėjas, rašytojas, televizijos laidų gerbėjams gerai pažįstamas Juozas Gaižauskas tiki, kad ne rašytojai renkasi knygas, o knygos – rašytojus. Praėjusiais metais debiutavęs su pirmąja savo knyga, Juozas šiais metais namų duris atvėrė antrajai. 

Kriminalistų darbo užkulisius knygoje praskleidęs Alvydas Sadeckas: „Ir gerai padariau, kad klausiau širdies“

Iš tiesų tai turėjo būti ne knyga, o vaidybinio televizijos filmo scenarijus. Tačiau filmas taip ir nebuvo pastatytas, o žurnalisto Valdo Bartasevičiaus ir kriminalisto, politiko Alvy­do Sadecko parašyta knyga „Iš kriminalisto gyvenimo“ jau pasiekė skaitytojus. 

„Laiko spalvos. Pasaulio istorija naujoje šviesoje: 1850–1960 metai“ knygos ištrauka

Tomas Dirgėla: „Jei siaubą pavyksta sujungti su humoru, išeina visai geras dalykėlis!“ 

Jis pats sako, kad tuo metu, kai pasirodo nauja knyga, kelios knygos dar sukasi galvoje, o viena laukia savo eilės leidykloje. Vieną mylimiausių Lietuvos vaikų rašytojų – Tomą Dirgėlą galima pavadinti bene produktyviausiu jaunosios kartos autoriumi. Ne vienos premijos laureatas su vaikais kalba apie viską. Naujoje savo knygoje – ir apie tai, kaip išgyventi netektį. 

Autobiogafiniame Viktorijos Prėskienytės-Diawaros romane – Kaunas, Maskva, Bamakas, Vilnius – sukrečiantys prisiminimai ir netikėtos išpažintys

Parašyti autobiografinį romaną Viktorija Prėskienytė-Diawara svajojo dar 2015 metais, po daugiau nei trijų dešimtmečių Malyje, grįžusi gyventi į, kaip pati sako, savo vaikystės ir jaunystės svajonių šalį, Lietuvą. V. Prėskienytė-Diawara šį kartą imasi ne kieno nors kito, bet savo gyvenimo istorijos, kuri sutilpo į dvylika įspūdingų pasakojimų. Išskirtinio likimo moters prisiminimai, portretai ir epochos atspindžiai puslapis po puslapio skleidžiasi naujausioje Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistoje knygoje „Dvylika pasakojimų apie vieną gyvenimą“. Viktorijos Prėskienytės-Diawaros gyvenimą.