Mano tikslas – kad moteris su jos suknele jaustųsi pati gražiausia
Pašnekovė pastebi, kad lietuvės moterys yra gana kuklios, nedrąsios, matančios begalę trūkumų savyje.
„Dėl to man šiek tiek gaila, gi lietuvaitės – vienos gražiausių moterų pasaulyje. Dažnai ateina tikrai gražios dailios moterys, tačiau pergyvena dėl visiškų smulkmenų: randelio ant kojos, iškilusio spuogo ar įsivaizduoja, kad jų pečiai ir klubai per platūs. Užsienyje žmonės daug labiau atsipalaidavę, drąsesni, mažiau kompleksuoti“, - patirtimi dalijasi Vidmantė ir primena, kad tai kas karaliauja ant podiumo, mums, visoms tokioms skirtingoms moterims, visiškai netinka..
Būtent toks Vidmantės pagrindinis tikslas ir yra – kad moteris su jos suknele jaustųsi pati gražiausia. Dizainerė atvirauja: „Per tris darbo metus, nesu sutikusi moters su tobulo standarto 90-60-90 išmatavimais, tad kurdama visada galvoju apie realią moterį. Dažnai tai, kas karaliauja ant podiumo, mums, tokioms skirtingoms moterims, visiškai netinka“.
Mūsų apranga – vienas iš būdų pasakyti kažką apie save
Vidmantė svarsto, kad moteris nebūtinai turi būti stilinga, kad ji atrodytų gražiai. Svarbiausia savyje jaustis gerai, neveltui ir posakis:„jaučiuosi taip, kaip atrodau“. Todėl, stilistės manymu, moterims reikėtų labiau pamilti save, pamiršti kompleksus ir nebijoti atsiskleisti per drabužius: „Juk tai – tarsi saviraiška, vienas iš būdų pasakyti kažką apie save. Tai, ką mes vilkime, labai daug apie mus pasako. Iš karto matyti – žmogus kuklesnis, drovesnis ar kaip tik mėgsta dėmesį, tad drabužis nėra tik drabužis“.
Vidmantė neslepia, kad pati negalėtų rinktis vien klasikinį stilių, nes trūktų žaismingumo, įdomumo ir „nuotykio“ aprangoje, tačiau mados auka būti irgi nereikia. „Manau kad aprangoje, kaip ir gyvenime, geriausia ieškoti viduriuko. Klasika yra puiku, nes ji neišeina iš mados, o kad neatrodytų per daug konservatyvu ar nuobodu, greitosios mados drabužiai gali puikiai papildyti klasikinius“, – tikina pašnekovė.
Klientės vis sugrįžta, man tai ženklas, kad viską darau taip kaip reikia
Dizainerė darbas prasideda nuo pasvajojimo, kokios suknelės norėtų ji pati. Tada, sako, gimsta geriausios mintys. „Juk kai darai kaip sau, rezultatas būna maloniausias“, – Vidmantė tikina, kad tai geriausias jos įkvėpimo šaltinis, kuris atneša norimą rezualtatą – klienčių šypseną, gražius žodžius ir padėkas.
Suknelių karalystės savininkė džiaugiasi, kad merginos vis sugrįžta: „Man tai ženklas, kad viską darau taip, kaip reikia. Manau, kad darbas yra didelė gyvenimo dalis, o kadangi jis man suteikia begalinį malonumą, tiesiog galiu mėgautis kasdienybe. Kurdama, dirbdama įdedu visą save. Neįsivaizduoju, kas geriau galėtų atspindėti mano kuriamas sukneles, jeigu ne aš pati, todėl pavadinimas „Go.Mante“ tai paskatinimas sau ir kitoms moterims eiti i priekį, nebijoti, žygiuoti, pasitikėti ir tikėti, kad viskas pavyks. Ir pavyks“.
Nemokėjau piešti, todėl apie mados studijas tik pasvajodavau
Vidmantė visada pasvajodavo apie mados pasaulį, tačiau nemokėjo piešti ir manė, kad nesugebės to išmokti, tačiau dirbdama teisinį darbą jautėsi tarsi „ne savo rogėse“. „Tačiau tada supratau, taip savo vienintelio gyvenimo nugyventi nenoriu. Užsispyriau ir nusprendžiau pamėginti stoti į norimas studijas. Keletą mėnesių nuo ankstyvaus ryto iki vėlaus vakaro vaikščiojau į piešimo pamokas, daug dirbau, mokiausi. Ir man pavyko. Tad dabar jau žinau, kad nieko nėra neįmanomo“, – šypsosi moteris.
Po poros studijų metų pašnekovė atliko praktiką pas dizainerę Agnę Deveikytę, kur įgijo labai daug naudingų žinių. „Tą vasarą pasisiuvau suknelę, kurią mintyse jau senokai kūriau. Išvydusios manesu ja draugės ėmė klausinėti, iš kur gavau. Sužinojusios, pradėjo prašyti pasiūti ir joms. Taip viskas ir prasidėjo nuo tos vienintelės suknelės. Pamaniau, jei patinka man, patinka draugėms, gal patiks ir kitoms merginoms“, – šypsosi.
