Indre, jūs klinikoje kalbate apie šiuolaikinį požiūrį į sveikatą. Kaip šis požiūris skiriasi nuo to, kaip mus mokė rūpintis savimi anksčiau?
Ilgą laiką sveikata buvo vertinama labai paviršutiniškai – jei kraujo tyrimai geri, vadinasi, viskas tvarkoje. Tačiau šiuolaikinėje medicinoje einame gilyn: mums svarbu, kaip moteris jaučiasi kiekvieną dieną, kokia jos energija, miegas, hormonų darna, emocinė būsena. Baigėsi bendrinių patarimų era. Dabar turime įrankius, leidžiančius labai tiksliai vertinti organizmo būklę – nuo genetinių ir epigenetinių tyrimų iki funkcinių žymenų. Kuo daugiau žinai apie savo kūną, tuo tiksliau gali pritaikyti terapijas ir gyvensenos sprendimus, kurie veikia tavo unikalų organizmą.
Ilgaamžiškumas vis dažniau aptarinėjamas ir tarp jaunų moterų. Nuo kokio amžiaus, jūsų nuomone, verta apie tai galvoti – ir ką daryti pirmiausia?
Man labai džiugu, kad šia tema domisi vis jaunesnės moterys – jos ateina ne dėl to, kad blogai jaučiasi, o todėl, kad nori gyventi geriau, ilgiau ir visapusiškai kokybiškai. Ilgaamžiškumas man – tai ne apie amžių. Tai apie pasirinkimus, kuriuos darai šiandien: kaip miegi, ką valgai, kiek juda tavo kūnas, kiek įtampos jame lieka vakare.
Pirmiausia, siūlyčiau pažinti save – pasidaryti kraujo tyrimus, įvertinti vitaminų, mineralų, hormonų pusiausvyrą.
Dažnai net paprasti, bet tikslingi pokyčiai – pavyzdžiui, papildyti trūkumus ar pakoreguoti mitybą – grąžina energiją, pagerina miegą, net nuotaiką. Tai pirmas žingsnis į tikrą ilgaamžiškumą.
Stresas tapo neatsiejama moters gyvenimo dalimi – darbas, vaikai, partnerystė. Kokie paprasti būdai padeda atstatyti nervų sistemą be ilgų atostogų?
Stresas šiandien yra kasdienybė – todėl mums svarbu išmokti su juo gyventi, o ne tik laukti atostogų. Kartais pradėti verta nuo labai paprastų dalykų: ramus kvėpavimas ryte ar prieš valgį, daugiau buvimo ir judėjimo lauke, pastovus miego ritmas, 3 sotūs, subalansuoti valgiai be užkandžių.
O labai dažnai moterims, kurios jaučia nuovargį ar emocinį išsibalansavimą, užtenka išsitirti kraują ir išspręsti organizmo deficitus. Pavyzdžiui, atstatyti geležies, magnio ar B grupės vitaminų trūkumus. Kai organizmas gauna tai, ko jam trūksta, nervų sistema pati pradeda atsigauti. Ir jėgos grįžta daug greičiau, nei tikėtasi.
Plūduriavimas, raudonos šviesos terapija, kontrastai – viskas skamba moksliškai. O ką šios procedūros realiai pakeičia moters kasdienybėje – nuo odos iki santykio su savimi?
Tai nėra tiesiog madingi ritualai. Tai giliai organizmo fiziologiją veikiantys principai. Plūduriavimas magnio druskoje – viena efektyviausių priemonių norint išjungti „vidinį triukšmą“ ir leisti nervų sistemai pereiti į gilų atsipalaidavimą ir atsistatymo režimą. Raudonos šviesos terapija aktyvina mitochondrijų veiklą – tai reiškia daugiau energijos, greitesnę ląstelių regeneraciją, geresnę odos būklę - kolageno ir elastino sintezės stimuliavimą. Kontrastinė terapija stiprina kraujotaką, limfotaką, net imuninę sistemą. Visos procedūros kurias taikome SYNC klinikoje paremtos kūno biologine logika.
Mes dažnai girdime: „reikia klausytis savo kūno“. Bet ką tai iš tikrųjų reiškia pagal jus?
Tai reiškia reaguoti į signalus, kol jie dar nėra pavirtę rimtais sveikatos sutrikimais. Mūsų kūnas labai aiškiai komunikuoja – tik dažnai tie signalai normalizuojami. Pavyzdžiui, pilvo pūtimas, rėmuo ar sunkumas po valgio tampa „kasdienybe“, nors tai tiesioginis ženklas, kad virškinimo sistema nepajėgia tinkamai atlikti savo darbo. Lygiai taip pat kaip nuovargis ryte, sunkumas susikaupti ar dažni nuotaikų svyravimai – tai ne asmenybės bruožai, o fiziologiniai ženklai, kad kažkas išsiderinę.
Kuo anksčiau tuos signalus atpažįstame ir į juos reaguojame, tuo didesnė tikimybė, kad išvengsime sudėtingesnių disbalansų. Mūsų darbas – padėti moterims išmokti suprasti šią kūno kalbą, remiantis ne nuojauta, o duomenimis: laboratoriniais rodikliais, funkciniu vertinimu, individualiomis biocheminėmis savybėmis. Toks požiūris leidžia taikyti labai konkrečius, efektyvius sprendimus, o ne gesinti simptomus.
Esate žinoma mitybos specialistė. Maistas – ypač jautri tema moterims. Ar yra viena taisyklė, kurią taikytumėte visoms moterims, norinčioms jaustis geriau?
Vienos taisyklės turbūt ir nėra – nes kiekvienos moters kūnas, hormonų veikla, medžiagų apykaita, emociniai ryšiai su maistu yra skirtingi. Bet jei reikėtų pasakyti vieną universalią mintį – ji būtų tokia: valgykite taip, kad po valgio jaustumėtės geriau, ne blogiau.
Tai reiškia – rinkitės tikrą maistą, skirkite laiko valgymui, kramtykite, valgykite sąmoningai, be telefono ar streso. O dar svarbiau – pažinkite savo organizmo poreikius. Klinikoje mes dažnai atliekame tikslius tyrimus ir matome, kad kai kurios moterys netoleruoja tam tikrų produktų, kitoms trūksta virškinimo fermentų, trečioms – mikroelementų. Tai labai individualu. Tačiau turint tikslius organizmo būlės rodmenis ir laikantis paskirtų rekomendacijų, viskas keičiasi – energija, ciklas, net nuotaika.
Kokie moteriškos sveikatos mitai jums atrodo pavojingi ar pasenę? Ką vis dar darome „neteisingai“, nors turime tiek žinių?
Pavojingiausias – kad tai, kas dažna, yra normalu. Skausmingos mėnesinės, PMS, nuolatinis nuovargis – tai dažna, bet neturėtų būti normalu. Dar vienas mitas – kad visoms tinka tas pats. Tai, kas padėjo draugei, jums gali net pakenkti. Kiekviena moteris turi unikalią biochemiją, unikalų atsaką į stresą, unikalų metabolizmo greitį. Ir mes jau turime galimybes tai tiksliai įvertinti – ne spėlioti, o žinoti.
Kai moterys ateina į SYNC, ką dažniausiai jos jaučia? Nuovargį, nerimą, hormonų disbalansą? Kas labiausiai nustebina jas po kelių apsilankymų?
Jos ateina pavargusios. Ne tik fiziškai – išsekusios psichologiškai, praradusios ryšį su savo kūnu. Dažnai jaučia hormonų disbalansą, nerimą, nemigą. Ir labiausiai jas nustebina ne tiek mūsų terapijų efektyvumas, kiek tai, kad pagaliau kažkas išgirdo ir įsigilino. Mes nesiūlome greitų sprendimų. Mes siūlome aiškų, struktūruotą kelią, kuris remiasi tiklsiais duomenimis ir realia kūno būkle. Tada ir keičiasi viskas – ne tik energijos lygis, bet ir santykis su savimi.
Kas šiuo metu jus pačią labiausiai įkvepia ilgaamžiškumo ir sveikatos pasaulyje – ar tai būtų knyga, mokslininkas ar įprotis?
Mane labiausiai įkvepia tai, kad šiuo metu jau galime labai tiksliai suprasti, kas vyksta žmogaus kūne – ne spėlioti, o remtis duomenimis.
Ilgaamžiškumo tema man nėra tik teorija. Tai – kasdieniai pasirinkimai: kaip pradedu rytą, ką valgau, kaip kvėpuoju, kaip reaguoju į stresą, kaip vakarais grąžinu kūnui ramybę. Žaviuosi ląstelių biologija, mikrobiomo įtaka, nervų sistemos plastiškumu – nes visa tai gali būti taikoma praktiškai.
Man didžiausia vertybė – tai, kad klinikoje turime galimybes atlikti ne tik plačius kraujo rodiklių bet ir tiek genetinius, tiek ir epigenetinius tyrimus. Pagal juos tiksliai matyti, kas svarbiausia konkrečiai moteriai. Čia mokslas susitinka su kasdienybe, o gera sveikata tampa gyva, dinamiška praktika.
Ir pabaigai – ką pasakytumėte moteriai, kuri viską daro „gerai“, bet vis tiek jaučia nuovargį, irzlumą, nemigą?
Tai dažnas scenarijus – moteris laikosi visų taisyklių, bet savijauta vis tiek prasta. Ir taip yra todėl, kad tai, kas tinka kitoms, ne visada tinka tau. Kiekvienos moters kūnas – su sava genetika, hormonų veikla, streso atsaku, virškinimo savybėmis.
Todėl svarbu ne dar labiau stengtis, o gilintis į save. Kai remiamės individualiais duomenimis, o ne bendriniais patarimais, atsiranda tikslumas – ir tikras pokytis.
Indrės požiūris aiškus – nėra vienos „teisingos“ formulės gerai savijautai, tačiau yra būdų ją atrasti, kai gilinamės į savo kūno unikalumą ir sprendimus priimame remdamiesi duomenimis, o ne spėlionėmis. Kiekviena moteris nusipelno ne tik gerai atrodyti, bet ir gerai jaustis – kasdien, be išimčių. O kelias į tai prasideda nuo paprasto, bet svarbaus žingsnio: išgirsti savo kūną ir reaguoti į jo siunčiamus signalus dar prieš pasireiškiant rimtiems sutrikimams.
