Ir gydytojams jau atsibodo ta dirbtinai kuriama propaganda, kuri siūlo stebuklingus svorio metimo būdus ir dėl to nuolat sulaukia visuomenės dėmesio.

Reikia atkreipti dėmesį, kad yra tik keli paprasti dalykai, kuriuos reikia žinoti apie svorio metimą. Šie dalykai yra labai veiksmingi, jeigu tik jų tinkamai laikomasi. Iš mokslininkų, kurie keletą dešimtmečių nagrinėjo svorio metimo subtilybes, tyrinėjimų galime sužinoti išties nemažai. Pateikiame 6 pagrindinius principus apie tai, kaip didėja ir krenta svoris.

1. Dieta efektyvesnė nei mankšta

Teko ne kartą girdėti, kaip nesudėtingi ir įprasti kasdieniai pratimai labai veiksmingai prisideda prie svorio kritimo, pavyzdžiui, lipimas laiptais vietoj važiavimo liftu. Tai iš tiesų veiksmingas būdas deginti kalorijas. Tačiau Samuelis Kleinas iš Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos teigia: „Sumažinę suvartojamo maisto kiekį, pasieksite daug geresnį rezultatą nei vien padidinę fizinį krūvį. Jeigu norite sudeginti 300 kilokalorijų, tuomet nubėkite 5 km ir atsisakykite bulvių traškučių.“ Tai labai paprasta. Tačiau tyrimai atskleidė, kad dalyviai linkę mesti svorį vien laikydamiesi dietos arba vien sportuodami. Derinant abu šiuos dalykus rezultatas būtų gerokai veiksmingesnis. 

Problema ta, kad jeigu pasikliausite vien tik fizinių pratimų teikiama nauda, sulauksite priešingo rezultato. Ir štai kodėl. Po mankštos jaučiamas alkis, pakyla apetitas. „Jei sparčiai vaikščiosite apie valandą, tuomet sudeginsite 400 kilokalorijų. Tačiau jei po to išgersite bokalą alaus ar sušveisite picą, jūs suvartosite daugiau kalorijų nei jų sudeginote“, – teigia S. Kleinas. Žinia, tai nebūtinai turi būti pica ar alus, tačiau žmonės nesąmoningai yra linkę kompensuoti sueikvotų kalorijų kiekį.

2. Sportas gali padėti atstatyti sutrikusią medžiagų apykaitą

„Žmonės dažnai gydytojui sako: „Mano medžiagų apykaita sutriko“, – pasakoja James Hillas, filosofijos daktaras iš Kolorado universiteto. „Ligi šiol neturėjome jokių įrodymų, kodėl taip nutinka.”

„Daug informacijos, kurią mes žinome, teikia NASA miego ir poilsio tyrimai, – teigia J. Hillas. - Pakanka vos keletą dienų neužsiimti jokia fizine veikla, ir mūsų medžiagų apykaita sulėtėja bei sutrinka. Kai vėl pradedame aktyviai judėti, viskas vėl pasikeičia, tačiau nežymiai“, – pasakoja filosofijos daktaras. Sunku sutrikusią medžiagų apykaitą grąžinti į normalią būseną, tačiau kuo daugiau judėsite, tuo didesnė tikimybė, kad viskas susitvarkys. Beje, šis laikotarpis (trunkantis kelias dienas) sunkesnis nei pats svorio metimas.

Medicinos daktaras iš „Mayo“ klinikos, Michael Jenson, teigia: „Fiziniai pratimai yra labai svarbūs norint išlaikyti svorį arba numesti jo daugiau, tad žmonės, kurie nejuda, yra linkę iš naujo priaugti svorio. Mes manome, kad taip iš dalies yra dėl to, kad sportuojant yra sudeginamos papildomos kalorijos, tada ir prasta mityba mažiau kenks.“

3. Jums teks dirbti daugiau ir sunkiau nei kiti žmonės

Fiziniai pratimai gali atstatyti sutrikusią jūsų medžiagų apykaitą, kuri tam tikrą laiko tarpą nedirbo kaip derėtų. Gąsdina tai, kad ji nebus tokia, kokia buvo prieš priaugant svorio. Taigi, jeigu jūs turėjote viršsvorio arba buvote nutukę ir greitai numetėte daug svorio, tuomet norint vėl jo nepriaugti, turėsite dirbti daugiau nei kiti. „Liūdniausia tai, kad jei buvote nutukęs arba kurį laiką mažai judėjote, jums reikės daugiau paprakaituoti ir padirbėti – viskas grįžta į norimą padėtį labai sunkiai“, – teigia J. Hill.

4. Nėra jokio stebuklingo maisto derinio

Mes labai dažnai galvojame, kad galime rasti „teisingą“ maisto produktų derinį ir tada greitai atsikratysime nereikalingo viršsvorio ar priaugsime tiek, kiek reikia. Yra dietos be riebalų, dietos be angliavandenių ir dar įvairios kitos, kurios, mūsų manymu, tinka tai vieniems, tai kitiems žmonėms. Dietologas Jensen teigia, kad nėra jokios „teisingos“ dietos, nėra net jokių įrodymų, kad kažkokia dieta labiau tiks tam tikram žmogui: „Tai yra didžiausias mitas“.

Aišku yra viena - kad dauguma dietų padės numesti svorį, jeigu tik jų griežtai laikysitės.

5. Kalorija yra kalorija!

Kalbant apie energijos balansą, svarbus yra tik kalorijų kiekis. Praėjusiais metais, Kanzaso Universiteto studentas Markas Haubas numetė 14 kilogramų valgydamas greitą maistą. Jeilio universiteto mokslininkas Davidas Katzas pastebi, kad tai yra puikus įrodymas, jog tobulos dietos nėra.

Ir teoriškai, ir dažniausiai praktiškai galima įsitikinti, kad iš tiesų visos kalorijos yra vienodos. „Kalorija yra kalorija, ir visiškai nesvarbu, iš kur ji atsirado. Galite priaugti svorio valgydami ir sveiką maistą, jeigu jo valgote daug. Žinoma, sveikatos atžvilgiu geriau valgyti daržoves - organizmui kur kas lengviau suvirškinti kalorijas iš sveiko maisto, nei iš greito maisto gaminių“, – teigia Marion Nestle, Niujorko universiteto profesorė, tyrinėjanti mitybą.

Kalorijų šaltinis yra svarbus dėl kitų priežasčių. D. Katzas sako: „Kalorijų kokybė nulemia tai, ar daug norėsime valgyti – jeigu kalorijos nekokybiškos, apetitas gali padidėti“. Taigi, nieko keisto, kad šiuolaikinė maisto industrija išrado tokius patiekalus, kurių vis negana, ir norisi suvalgyti tikrai labai daug, kol apima pasisotinimo jausmas. Tai reiškia, kad dabar gali būti gaminami patiekalai, kurių kalorijų kiekis bus kur kas didesnis nei anksčiau, kadangi pasisotinimas bus „atidėtas“ vėlesniam laikui – kai suvalgysite daugiau. Kuo valgio maistinė vertė yra didesnė, tuo didesnė tikimybė, kad pasisotinsite suvalgydami mažiau. Tai patvirtino ir Harvardo universitete neseniai atliktas tyrimas.

Taigi, svarbiausia yra ne aiškintis, kas yra kalorija, bet valgyti kokybišką maistą, kuris būtų maistingas.

6. Viskas priklauso nuo proto

Kaip sako dauguma mitybos specialistų, iš tikrųjų ne kūnas ir ne virškinimo sistema sukuria viršsvorį – tai padaro protas. Mes intuityviai žinome, kad nereikalingas svoris atsiranda dėl blogų sprendimų. O problema ta, jog po daugelio blogų sprendimų pasikeičia mąstymo būdas, tai yra, smegenys padidina žmogaus alkį ir blogą sprendimą bando atpirkti pasitenkinimu bei sotumo jausmu. Tas pats besikartojantis elgesys „perrašo“ mąstymo būdą, tad dėl to gali atsirasti ir nuolatinis persivalgymas.

Tačiau yra ir gerų naujienų: mąstyseną galima keisti. Tai įmanoma daryti tokiais būdais kaip sveiko maisto pasirinkimas, fizinio lavinimo pratimai, nekaloringas maistas. Visa tai įmanoma pataisyti, tiesiog reikės nemažai pastangų ir laiko. Daktaras J. Hillas sako: „Šiuo atveju reikia keisti elgesį. Visi, kas teigia, jog tam pakaks vos 12 savaičių – meluoja. Tai ilgas procesas, kadangi reikia pertvarkyti savo protą. Neurobiologijos atradimai leido mums suprasti, kodėl didėja ir krenta svoris. Tikrai praeis nemažai laiko, kol pakeisite savo įpročius, ritualus ir kasdienybę – tai gali užtrukti kelis mėnesius ar metus. Tačiau jeigu stengsitės – jums pavyks.“