Apie klastingas riešo traumas kalbamės su medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju Dariumi Jauniškiu.
Tad kas tai yra riešo traumos?
Tai pakankamai dažna problema, nes jei žmogus griūva, jis krenta ant rankos ar net abiejų. Ir nebūtinai viskas baigiasi lūžiu. Gali ir būti ir raiščių plyšimai. Ir tai sukelia daug didesnių problemų.
Traumą patyręs žmogus kreipiasi į gydytojus, jam atliekama rentgenograma. Ir jei tai yra lūžis, jis dažniausiai pastebimas ir atitinkamai gydomas. Na o jei tai yra raiščio plyšimas, šito rentgenograma neparodys. Šitokia trauma pastebima tik kliniškai ir tik, jei gydytojas yra labai patyręs.
Iš tiesų tai yra problema, kuri dažniausiai nėra pastebima. Ir dažniausiai į gydytoją kreipiamasi jau daug vėliau, vis nepraeinant skausmui. Jei kreipiamasi po pusės metų ar metų, tai dar nieko. Tačiau jei sulaukiame paciento, po traumos praėjus dešimčiai metų ar net daugiau, galime turėti negrįžtamus riešo pokyčius ir gana rimtą situaciją. Pacientas skundžiasi riešo skausmais, ribotais, sutrikusiais riešo judesiais. Ir tokiu atveju labai sudėtinga išspręsti kilusias problemas.
Tad kaip išvengti šitokios baigties? Į ką atkreipti dėmesį norint šią problemą diagnozuoti laiku?
Jei tai tik raiščių patempimas ar nedidelis plyšimas, sugyja per 6 savaites. Tačiau jei skausmas nepraeina 4-6 mėnesius, metus, vadinasi, problema yra daug rimtesnė. Tokiu atveju šiais laikais atliekama riešo atroskopinė operacija. Tai gana dažna operacija, minimali invazyvi procedūra, kurios metu per mažus pjūvelius su specialia aparatūra patenkama į riešo sąnarį ir ekrane galime apžiūrėti visus pažeidimus – kremzlės, raiščių, kaulų, galima įvertinti riešo nestabilumą. Ir tokiu būdu, neatliekant didelių chirurginių invazijų, riešą galima „sutvarkyti“. Iš tiesų šioje srityje turime gana daug patirties.
Koks turėtų riešo skausmas, kad praėjus kuriam laikui po traumos, žmogus suprastų turįs kreiptis į specialistus?
Skausmas gali būti labai individualus. Riešo srityje yra daug kaulų, daug sąnarių, daug raiščių, esančių tarp sąnarių. Tai sudėtingas sąnarys ir skausmo pobūdis gali būti labai įvairus, įvairiose vietose, priklausomai nuo sužeidimo vietos. Jei po traumos sugijus kaului, išmankštinus ranką žmogus vis tik jaučia skausmą, tai yra signalas, kad be kaulo lūžio galėjo būti plyšę ir raiščiai. Reikėtų nekentėti ilgiau kaip 2 mėnesius.
Jei žmogus nesikreips, jei riešo skausmus kentės penkerius metus, dešimt, kokia prognozė?
Riešo nestabilumas, besitęsiantis ne vienerius metus, gali taip pakenkti sąnarį, kad pagelbėti pacientui bus gana keblu. Bus sudėtinga palengvinti skausmus, sugrąžinti galimybę atlikti tam tikrus judesius. Tie raiščių plyšimai, kurie yra vilkinami, jie gali trurėti sunkių pasekmių riešui. Nes esant nestabiliam riešuivis labiau dyla kremzlė, judesių vis mažėja ir mažėja, kai nebeapsikentęs žmogus kreipiasi į gydytoją. Tada mes priversti atlikti sudėtingas intervencines operacijas, kai pradinėje stadijoje būtų pakakę jos nesudėtingos. Reikia pabrėžti, kad atlikus minimaliai invazyvią procedūrą, tiek skausmai, tiek reabilitacija, tiek pooperacinis laikotarpis yra gerokai paprastesni ir trumpesni.
Jūs operavote ir praėjusiais metais Dakaro ralyje ranką susižalojusį lenktynininką Benediktą Vanagą. Ar sportininkas buvo patyręs rimtą riešo traumą?
O taip! Pietų Amerikoje medikai, atlikę rentgenogramą, pamatė tik nedidelį kauliuko gabalėlio atskilimą, ir pasakė, kad viskas tvarkoje, kad apvyniojus elastiniu bintu ir išgėrus vaistų galima toliau lenktyniauti. Sportininkas taip ir padarė. Grįžęs į Lietuvą B. Vanagas kreipėsi į mane ir po apžiūros man bepasakojant, kas jam iš tiesų nutiko, lenktynininko akys nenustojo plėstis. Valandą 20 minučių trukusios operacijos metu per nedidelius pjūvelius mes kartu su gydytoju Linu Motūza jam „sutvarkėme“ trijų kaulų lūžius, kelis nuplyšusius raiščius. Operacija buvo sėkminga, šiandien ranka kuo puikiausiai funkcionuoja. Kai po kiek laiko skambinau Vanagui pasiteirauti, kaip sekasi, jis patikino, kad nieko neskauda.
Jei Benediktas Vanagas nebūtų laiku kreipęsis, ateityje jis greičiausiai nebūtų galėjęs lenktyniauti Dakaro ralyje.
Tad koks būtų moralas?
Norėčiau štai ką pacientams patarti: jei patyrėte riešo traumą, ir jums atlikta rentgenograma nieko neparodė, tai dar nereiškia, kad jūsų riešas sveikas. Ir paprastai žmogus jaučia, kad su riešu kažkas negerai – jausmą, kad nutiko kažkas rimto pamini ir mano pacientai. O šiaip, jei po traumos praėjus 3-4 mėnesiams vis dar jaučiate skausmą, būtinai kreipkitės į specialistą, kad nustatytų, kas jums iš tiesų nutiko, ir išspręstų problemą.