Psichologė-psichoterapeutė: „Laiku negydoma depresija gali net pareikalauti gyvybės“

Galvos skausmai, spaudimo pojūtis krūtinės srityje, dusulys, gumulo jausmas gerklėje, sutrikęs miegas, apetitas. Visa tai gali liūdyti apie depresiją.

„Depresijos išsivystymą gali sąlygoti įvairūs biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai“, – teigia medicinos psichologė-psichoterapeutė Lina Kazlauskienė. Specialistė pataria, kaip padėti sau ar artimajam, jei susidūriate su šia liga.



Lina Kazlauskienė
Lina Kazlauskienė
Asmeninio albumo nuotr.



Požymiai, leidžiantys suprasti, kad asmuo serga depresija


L. Kazlauskienė atskleidžia, kad depresija gali prasidėti labai skirtingais simptomais ir ne visada yra lengvai atpažįstama. Štai ženklai, į kokius vertėtų atkreipti dėmesį:


  • Tai nuotaikos sutrikimas, kuris net ir ne specialistui pirmiausia asocijuojasi su prislėgtumu ir liūdesiu. Tai ne vienadienis liūdesys, o ilgą laiką (bent dvi savaites) besitęsianti bloga nuotaika. Kartais (dažniau vyrams) dominuoja ne liūdesys, o pyktis. Žmogus gali skųstis padidėjusiu dirglumu, greitu susierzinimu. Būna ir „besišypsanti depresija“ – kai iš pažiūros gali nebūti akivaizdžių liūdesio ar prislėgtumo požymių, nors giliai viduje asmuo jaučia, kad kažkas yra negerai, pasikeitę. Be to, gana dažnai pasitaiko, kad depresiją lydi nerimas, sujaudinimas, kurie šiek tiek maskuoja liūdesį ir taip pat keičia ligos pasireiškimą.
  • Anhedonija – tai būsena, kai nebepavyksta džiaugtis maloniais dalykais. Tai, kas anksčiau keldavo teigiamas emocijas, rodosi, nebemiela ir nebeįdomu. Žmogus prisipažįsta stokojantis motyvacijos, praradęs interesus. Kai kada sergančiajam netgi atrodo, kad visiškai prarado gebėjimą jausti ir išgyvena skausmingą tuštumą.
  • Pokyčiai pažintinėje sferoje – asmuo skundžiasi pablogėjusia darbine atmintimi, sunkumu susikaupti, išsiblaškymu. Jam sunkiau susitvarkyti su kasdienine veikla, mokytis naujų dalykų. Sunkesnės ligos atveju sergantysis jaučiasi visiškai nedarbingas ir nenaudingas.
  • Įvairūs somatiniai negalavimai: galvos skausmai, spaudimo pojūtis krūtinės srityje, dusulys, gumulo jausmas gerklėje ir t.t. Neretai sutrinka miegas, apetitas. Žmogus jaučiasi pavargęs, be jėgų, energijos. Būna, kad somatiniai simptomai dominuoja ir tikroji liga ilgą laiką neatpažįstama, nes pirmiausia pagalbos ieškoma pas šeimos gydytojus.
  • Neigiamas savęs vertinimas, pasikartojanti savigrauža ir kaltės jausmas. Asmeniui atrodo, kad dauguma jo sprendimų beverčiai ar neteisingi, nesėkmės seka viena po kitos, o aplinkiniai tikriausiai jo nemėgsta. Jis niekaip negali pamiršti net ir menkiausių savo klaidelių ir nuolat analizuoja poelgius, ištartus žodžius, taip save be galo išvargindamas. Ilgainiui sergantysis ima jausti stiprų nusivylimą savimi, beprasmybės jausmą ir pesimistiškai vertina ateitį. Gali kilti minčių apie mirtį, savižudybę.


Vieni iš šių požymių gali pasireikšti labai aiškiai, o kiti būti vos pastebimi.


Depresiją iššaukiantys veiksniai


Psichologės teigimu, depresija dažniausiai išsivysto kaip reakcija į patiriamą ūmų ar chronišką stresą: „Artimojo netektis, besitęsianti įtampa tarpusavio santykiuose, patirtas smurtas, finansinė krizė ar ilgalaikis nepriteklius, perdėti reikalavimai ar neapibrėžta situacija darbe, darbo netektis, ženkliai pablogėjusi fizinė sveikata, pasikeitęs socialinis statusas ar gyvenamoji vieta – tai tik kelios priežastys, iš kurių kiekviena gali daryti įtaką depresijos išsivystymui“.


Yra ir dar vienas svarbus aspektas, galintis lemti depresijos atsiradimą – paveldimumas. Jei tarp giminaičių yra ligos atvejų – rizika susirgti ja didesnė. Depresija gali prasidėti ir dėl hormonų pusiausvyros pokyčių, pavyzdžiui, po gimdymo, klimakteriniu laikotarpiu.


Ar tai išgydoma liga?


Pasak L. Kazlauskienės, tai nėra nepagydoma liga, tačiau sveikimo procesas gali užtrukti. Kaip seksis sveikti, priklauso nuo daugybės faktorių: kokie veiksniai darė įtaką depresijos išsivystymui, kada buvo pradėtas gydymas, nuo ligos sunkumo, sergančiojo asmenybės, aplinkos palaikymo ir kitų veiksnių.


Lengviau sveikstama, kai liga diagnozuojama anksti, tinkamai parenkamas gydymas – jis tęsiamas suplanuotą laikotarpį ir yra nenutraukiamas per anksti. Taip pat labai svarbus yra asmens noras pasveikti, bendradarbiavimas su specialistais ir artimųjų emocinė parama.


Savarankiško gydymosi pavojai


Ar susidūrus su šia liga galima išsigydyti pačiam, psichologė vienareikšmiškai atsakyti negali. „Gali būti, kad tam tikrais atvejais įmanoma, jei turime omenyje lengvą depresiją ir neblogą asmens galimybę tvarkytis su neigiamais išgyvenimais. Kita vertus, daug dažniau jausdamasis prastai žmogus tiesiog kenčia arba ją „gydosi“ alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis. Svaiginantis tikimasi bent laikinai pabėgti nuo nemalonių išgyvenimų, įtampos. Visgi dažniausiai toks „gydymasis“ sukelia dar didesnius sunkumus ir būklės pablogėjimą, – sako specialistė. – Delsimas kreiptis į specialistus dėl gėdos ir manymas, kad „turiu susitvarkyti pats“ yra ganėtinai pavojingas. Laiku negydoma depresija gali sunkėti ir pareikalauti net gyvybės.“


Psichologinės pagalbos reikšmė


Lengva ir kai kuriais atvejais vidutinio sunkumo depresija gali būti sėkmingai gydoma ir be medikamentų – psichologinėmis priemonėmis, meditacija, šviesos terapija. Sudėtingesnių ir sunkių depresijų gydymui skiriami vaistai, kurių pagalba reguliuojama ne tik nuotaika, bet ir energijos lygis, miego sutrikimai, bendra psichomotorinė būsena. „Medikamentai padeda įveikti sąstingį, kuris trukdo imtis kitų pagalbos priemonių“, – sako L. Kazlauskienė.


Visgi L. Kazlauskienė nori pabrėžti psichologinės, psichoterapinės pagalbos svarbą: „Tai nėra įprastas pasikalbėjimas. Konsultacijos ar sesijos metu psichologas skatina žmogų tyrinėti savo išgyvenimus, jausmus, mintis ir elgesį, siekiant geresnio savęs ir savo gyvenimo supratimo. Analizuojami pasirinkimai, turintys įtakos depresijos atsiradimui, aštrėjimui bei alternatyvios galimybės, kurios gyvenimui suteikia daugiau laimės ir prasmės“.


Kaip padėti sau?


Neabejotinai paties asmens indėlis, kaip ir bet kuriose kitose ligose, yra labai svarbus. Net vartojant vaistus, lankant psichoterapijos užsiėmimus, žmogus dar turi galybę kitų priemonių pagerinti savo savijautą. Štai psichologės patarimai, kaip galima padėti sau, susidūrus su depresija:


  • Būkite fiziškai aktyvesniu: eikite kasdien pasivaikščioti, mankštinkitės ar pasirinkite bet kurią sau priimtiną sporto rūšį, ar bent jau masažą. Moksliškai įrodyta, kad aktyvus judėjimas teigiamai koreliuoja su serotonino ir dopamino gamyba, todėl yra reikalingas norint įveikti depresiją.
  • Kasdien suplanuokite ir įgyvendinkite kad ir nesudėtingą malonią veiklą. Jei atrodo, kad šiuo metu niekas neteikia džiaugsmo, prisiminkite, kuo džiaugdavotės anksčiau ir pamėginkite tai pakartoti.
  • Sveikiau maitinkitės: praturtinkite savo racioną Omega-3 rūgštimis, vartokite žuvies taukus – taip galite reikšmingai prisidėti prie sveikimo proceso.
  • Daugiau būkite lauke, gryname ore, mėgaukitės saulės voniomis. Mūsų savijauta susijusi su saulės šviesa ir jos trūkumas taip pat gali didinti mieguistumą, energijos trūkumą ir lemti nuotaikos sutrikimus.
  • Skatinkite save būti socialiai akyvesniu: nevenkite bendravimo su artimaisiais, draugais. Pagal galimybes dalyvaukite socialinėje veikloje, renginiuose.


Kaip padėti artimajam?


Bendrauti su asmeniu, kuris serga depresija, gali būti labai nelengva. Ypač kai tokia būsena tęsiasi ilgesnį laiką. Artimieji gali nesusitvarkyti su savo neigiamomis emocijomis ir pradėti „auklėti“ sergantįjį, jo vengti. Būna atvejų, kai liūdesys, verksmo priepuoliai ar irzlumas pavadinami „sunkiu charakteriu“, pasipila kaltinimai ir reikalavimai „susiimti“.


„Toks artimųjų elgesys, nors ir suprantamas, gali stipriai pabloginti sergančiojo būseną. Žmogus gali jaustis atstumtas, nereikalingas, našta savo namiškiams“, – sako L. Kazlauskienė.


Psichologė pataria, kaip galite padėti sergančiajam:


  • Artimiesiems svarbu neužmiršti rūpintis ir savo gerove: prireikus, kreipkitės pagalbos į specialistus, ieškokite palaikymo savitarpio pagalbos grupėse. Pasirūpinę savimi, lengviau pasirūpiname ir savo artimuoju.
  • Nevenkite su sergančiuoju kalbėtis apie jo savijautą, apmąstymus, elgesį.
  • Stenkitės išklausyti nevertinant, neneigiant. Neskubėkite patarti, gelbėti.
  • Parodykite supratimą, rūpestį, tačiau nebūkite ir labai įkyrūs.
  • Atminkite, kad šia liga sergantis asmuo ne tik prastai jaučiasi, bet jo galvoje neretai sukasi ir tamsios mintys. Jomis pasidalinti gali būti nelengva ir netgi baisu, todėl būkite kantrūs – aiškiai parodykite, kad esate pasiruošę išgirsti ir kalbėtis apie viską.
  • Padrąsinkite asmenį kreiptis profesionalios pagalbos.


http://terapijosdovana.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis