Jievaras Jasinskis apie Mamontovo koncertą Vingio Parke: „Bus daug šelmiškos energijos“

Birželio 9-toji – laukiamiausia vasaros diena ne tik dainų autoriui Andriui Mamontovui, bet ir kompozitoriui Jievarui Jasinskiui. Vingio parke susirinkusi dešimtūkstantinė klausytojų minia išgirs jo aranžuotes, rašytas geriausioms visų laikų Mamontovo ir „Foje“ dainoms. Kaip jos skambės? Kokią patirtį muzikantai ruošia klausytojams?

Kompozitorių, aranžuotoją ir trombonininką kalbina meno publicistė Laura Kešytė.


Tiek Andrius Mamontovas, tiek ir koncertui diriguosiantis Modestas Pitrėnas sako, jog svarbiausias žmogus šiame renginyje esi tu, Jievarai. Nuo aranžuotės (didele dalimi!) priklauso, koks bus renginys. Tad dabar ir atskleisk – kaip skambės šis 40-tmečio koncertas Vingio Parke?


Koncertas bus tikrai labai įspūdingas, labai gilus ir muzikalus. Turėsime ypatingo dydžio orkestrą, išdėliotą per tris scenas. Didybės mastelis tikrai bus juntamas! Kita vertus, rašydamas aranžuotes norėjau išlaikyti „open air“ energiją. Kad tai būtų šventinis koncertas lauke, skirtas didžiulei miniai žmonių, kad klausantis muzikos norėtųsi šokti ir linksmintis.


Žinoma, bus ir klausomų kūrinių, artimų įrašams „Abbey Road“ studijoje, koncertinei programai „Midsummer Vilnius“ festivalyje (kur, beje, ir prasidėjo mūsų bendras darbas su Andriumi). Tačiau bus ir daug šelmiškos energijos. Balansas tarp simfoninės, orkestrinės muzikos ir roko šėlsmo, vakarėlio.


Ar turi mėgstamiausią Andriaus dainą (dainas)?


Iš tų ankstyvųjų aranžuočių, galbūt, emociškai labiausiai įsiminė „Geltona, žalia raudona“. Ją tikrai atliksime ir Vingio parke. O iš naujausios programos labai laukiu „Foje“ kūrinio „Paskutinė žiema“, kuris atgims naujomis spalvomis, atliekamas su gyva grupe ir orkestru. Beje, šioje dainoje grosiu trombono solo. Tikiuosi, visko nesugadinsiu (juokiasi).


Iš esmės, visai Andriaus kūrybai jaučiu dėkingumą. Dalyvavimas jo projektuose nemaža dalimi prisidėjo prie to, jog tapau labiau matomas, ir kaip aranžuotojas, ir kompozitorius.


Kokiame karjeros etape esi šiandien?


Išties, visko tiek daug, jog belieka tik džiaugtis, jog muzikos rinka sėkmingai atsigavo po pandemijos.


Pagrindinė mano veikla yra susijusi su mano vadovaujamu big bandu „Vilnius JJAZZ Ensemble“. Šiais metais turėsime virš 10 autorinės muzikos koncertų, pristatysime antrąjį albumą „Deadly Dance“.


Šį pavasarį įvyko vienas didžiausių mano gyvenimo projektų – Europos džiazo orkestro susitikimas. Šis orkestras, kurį sudaro muzikai iš skirtingų šalių, kasmet susirenka vis kitoje šalyje, ir taip – nuo 1965-tųjų. Šįmet toks susitikimas pirmą sykį įvyko Lietuvoje, Vilniuje, ir man teko garbė vadovauti orkestrui, atliekant savo paties muziką. Jausmas – fantastiškas. O ir prieš tai teko nemažai pakeliauti – savo muziką pristatyti klausytojams Izraelyje, Gruzijoje.


Viskas, kas dabar vyksta su mano kūryba, sakyčiau, 100 proc. nulemta aranžavimo. Ne sykį manęs žmonės klausė: „Man patiko tavo aranžuotės, ar turi kuri muziką?“. Reikėjo gerų 10-ties metų įdirbio. Nesakau, kad aranžuotojo kelias yra vienintelis, bet man taip susiklostė. Labai laukiu koncerto Vingio parke, čia mano aranžuotes galės išgirsti, kol kas, turbūt, didžiausia klausytojų auditorija – dešimtys tūkstančių (šypsosi).


Kaip sekasi dirbti su maestro Modestu Pitrėnu?


Labai sklandžiai. Gal dėl to, kad yra ilgametis ryšys. Aš Modestą pažįstu seniai, o jis mane beveik visą mano gyvenimą – nuo tada, kai buvau vaikas, grojau Balio Dvariono mokyklos simfoniniame orkestre. Jis visada labai mane palaikė, dalindavo patarimus, išsakydavo vertingą kritiką. Galiu drąsiai teigti, kad Modesto dėka esu pasiekęs geresnių kūrybinių rezultatų.


Dirigentas mato kūrinio visumą dar „ant popieriaus“, kūriniui nesuskambus, tiesa?


Taip, ir tai labai padeda – nesvarbu, ar esi atlikėjas, ar aranžuotojas, ar kompozitorius. Dirigentai ir mato, ir girdi geriau, ypač tie, kurie turi didžiulę patirtį. Žinoma, ir kolegų muzikantų reikia klausytis. Visoms pusėms turi būti patogu ir priimtina, nuo to muzika – tik geresnė.


Kokie iššūkiai tenka klasikiniam orkestrui, muzikantams, atliekant populiariąją muziką?


Kadangi esu parašęs magistrinį darbą šia tema, galėčiau apie tai kalbėti valandų valandas (juokiasi). Bet jeigu labai glaustai, atliekant populiariąją muziką reikia ne tik artikuliuoti, bet ir mąstyti kitaip. Jau vien tai, kad muzikantas turi groti su įgarsinimu, metronomu ausinėse, klasikui, pripratusiam prie grynai akustinių sąlygų, yra neįprasta.


Didesnėse Europos valstybėse yra formuojami specialūs džiazo, populiariosios muzikos orkestrai. Lietuvoje, kur rinka nėra didelė, tenka būti universaliems. Tačiau šis orkestras, kuris gros Vingio parke, yra dalyvavęs „Abbey Road“ įrašuose, yra sudarytas iš rinktinių muzikantų, turinčių patirties, grojant skirtingų žanrų muziką, dirbant su Modestu. Manau, esame gerai pasiruošę, ir labai visų laukiame penktadienio koncerte.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis