Isabel Allende „Afroditė“
Tarsi rytietiškos pasakos Šachrezada, knygos autorė seka mums užburiančią istoriją apie tai, kaip pažinti savo pojūčius, kaip atkreipti dėmesį į natūraliausius, kasdien šalia esančius, bet dažnai taip ir liekančius nepastebėtais dalykus.
Galbūt tai bus egzotiškas prieskonių skonis, vyno raibuliavimas taurėje, švelnus šilko ar kažko panašaus prisilietimas, gaivus gėlės kvapas ar gundanti vaisiaus forma… Visa tai, kas skatina geismą, vadinama afrodiziakais ir jais (tinkamai pažiūrėjus) gali būti beveik kiekvienas iš mus supančių daiktų. Norėdama parodyti, kaip įvairiais laikais valgis buvo siejamas su kūniška meile, autorė nuveda skaitytoją į skirtingiausius laikmečius, šalis ir kultūras – nuo senovės Graikijos malonumo kulto ir orgijų, rytietiškų haremų prabangos ir saldumynų, viduramžių raganų meilę skatinačių viralų iš šikšnosparnių ir rupūžių, Afrikos ar Pietų Amerikos tautų lytinį geismą žadinančių ypatingų skanėstų iki įprastinių šių dienų patiekalų, kurie priklausomai nuo vieno kito priedo, paruošimo ar valgymo būdo staiga tampa gana erotiški...
Šalia subtiliai erotiškų pasakojimų ir istorijų šioje knygoje rasite ir gausybę afrodiziškų receptų, kurių veiksmingumo niekas netrukdo išbandyti savo nuosavoje virtuvėje. Tik nereikia pamiršti, perspėja autorė, kad vienintelis neginčijamo poveikio afrodiziakas yra meilė. „Nežinau, kaip jaučiasi vyrai“, teigia ji, „tačiau moterų jokie afrodiziakai tiesiog neveikia, jei juose nėra produkto, vadinamo simpatija, kuri, pasiekusi tobulybę, virsta meile.“
