Kodėl per vasaros karščius svarstyklės rodo tą patį?
Kai lauke karšta, mūsų organizmui reikia mažiau energijos, kad palaikytų optimalią 36,6 laipsnio Celsijaus temperatūrą. Tai automatiškai reiškia mažesnes kalorijų sąnaudas – net jei fizinis aktyvumas išlieka toks pat. Žiemą kūnas turi save šildyti ir tam sudegina papildomai kalorijų, o vasarą jis tarsi veikia „mažesne pavara“. Šis efektas ypač pastebimas žmonėms, kurie šiuo metu stengiasi numesti svorio.
Vis dėlto mažesnis kalorijų sunaudojimas – tik dalis paaiškinimo. Dažniau dėl stovinčios svarstyklių rodyklės kaltas skysčių kaupimasis. Net ir laikantis sveikos mitybos, svoris gali svyruoti 2–3 kilogramais – tai visiškai normalu ir nereikia jaudintis.
Kad palaikytų pastovią kūno temperatūrą, karštu oru kraujagyslės išsiplečia. Dėl to sulėtėja kraujotaka, širdis turi stipriau pumpuoti kraują, o daugiau skysčių patenka į aplinkinius audinius. Venos nebesugeba šių skysčių tinkamai pašalinti – atsiranda tinimas.
Dažniausiai patinsta kojos ir pėdos, tačiau gali patinti ir rankos ar kitos kūno vietos. Tokios skysčių sankaupos dažnai užgožia tikrąjį riebalų netekimą.
Kaip įveikti vasaros svorio sąstingį
Norint vasarą paskatinti svorio kritimą, svarbu išlaikyti pakankamą fizinį aktyvumą, tačiau rinktis tinkamą laiką. Geriausia judėti anksti ryte arba vėlai vakare, kai oras vėsesnis – tai skatina kraujotaką ir padeda sumažinti tinimus. Reikėtų vengti ilgo stovėjimo vienoje vietoje, nes tai gali dar labiau skatinti skysčių kaupimąsi.
Vanduo prieš vandenį
Paradoksalu, bet norint sumažinti tinimus, būtina gerti vandens pakankamai. Skysčių kaupimasis nereiškia, kad organizme per daug vandens – dažnai būna atvirkščiai. Optimalu išgerti 2–3 litrus vandens ar nesaldintos arbatos, paskirstant tolygiai per dieną. Į vandenį galima įspausti citrinos sulčių, įdėti šviežio imbiero ar agurko. Puikiai tinka ir žolelių bei vaisių arbatos – be cukraus ar medaus.
Žolelių galia
Šviežios žolelės – ne tik papuošimas: jos dažnai turi vėsinantį poveikį. Pavyzdžiui, mėta dėl mentolio burnoje sukelia vėsos pojūtį. Bazilikas, rūgštynės ir šalavijas taip pat suteikia gaivos salotoms, gėrimams ar desertams. Galite išbandyti gaivų mėtų ir laimo kokteilį arba baziliko ledinę arbatą.
Mokykitės iš pietiečių
Kalbant apie mitybą, verta pasimokyti iš šalių, kuriose karštis – kasdienybė. Viduržemio jūros virtuvė mus moko: lengvi patiekalai su daug daržovių ir šviežių vaisių ne tik lengviau virškinami karštu oru, bet ir padeda sumažinti tinimą. Vandeningi, mažai kalorijų turintys produktai yra geresnis pasirinkimas nei riebūs patiekalai, kurie apsunkina organizmą. Druskos vartojimą taip pat verta riboti – nors visiškai jos vengti nereikia, jei daug prakaituojate.
Aitriosios paprikos
Pietų šalys turi dar vieną gudrybę – aštrias aitriąsias paprikas. Nors atrodo prieštaringa, jų aštrumas vėsina organizmą. Jose esantis kapsaicinas veikia burnos receptorius, kurie smegenims siunčia signalą apie karščio šaltinį. Šis suvokiamas karštis skatina kūną vėsintis didinant prakaitavimą.
Kantrybės
Svarbiausia – nesijaudinti dėl trumpalaikių svorio svyravimų. Kai temperatūra nukrenta, svoris dažniausiai savaime grįžta į įprastą lygį. Vietoj kasdienio svėrimosi geriau susitelkti į savijautą ir sveikus įpročius.
Gera žinia: jei išlaikysite discipliną net per didžiausius karščius ir laikysitės tinkamų strategijų, rezultatai tikrai pasimatys. Dažnai tik atvėsus orams ir sumažėjus skysčių kaupimuisi galima pamatyti tikrąjį svorio metimo progresą.
