Šių dienų skaitomiausi:
- Joms 50+, 60+, 70+, tačiau laikas jų neveikia (FOTO)
- Įvairius lieknėjimo būdus išbandžiusi Rūta rado, kaip atsikratyti nemenko viršsvorio + DIETA
- Pratimai gražiam užpakaliukui suformuoti ir celiulitui panaikinti
- Madingiausia nagų forma ir populiariausios nagų lako spalvos šią vasarą
- 9 dalykai, kurių vyrai trokšta lovoje
- 5 tikros istorijos, įkvėpusios garsiausius siaubo filmus

Visos mados arba numiršta, arba prigyja. Prieš keliolika metų ekologija paremtas gyvenimo būdas Berlyne buvo tikras mados šauksmas, o dabar tapo tiesiog būtina kasdienybės dalimi. Visoje Europoje nėra kito tokio miesto, kurio gyventojai nupirktų ir suvartotų tiek daug prekių, pažymėtų ženklu „bio“. Daugiau nei 70 procentų miesto gyventojų prisipažino maistą dažniau ar rečiau perkantys ekologiniuose turgeliuose ar ženklu „bio“ pažymėtuose prekybos centruose. Per metus Berlyne ekologiškų prekių nuperkama už 350 mln. eurų (per 1,2 mlrd. litų), kasmet šis skaičius padidėja 5–7 proc.

Į prekybos centrą

Pažintį su ekosostine pradedu nuo ekologinių prekybos centrų. Didžiausi ir populiariausi – „Alnatura“, „Bio Company“, „LPG“. Dydžiu jie nenusileidžia įprastiems, vakarais čia irgi – žmonių knibždėlynas. Atrodo, niekam nė motais, kad daugelis prekių kainuoja pusantro, du, o kai kurios ir tris kartus brangiau nei įprastos. Akys raibsta nuo jų gausos – pradedant sūriu, uogiene, mėsa ir jos, taip pat duonos, pieno gaminiais, ryžiais, kruopomis, makaronais, daržovėmis, baigiant ekologiškais saldainiais, sausainiais, šaldytais pusgaminiais ir netgi mineraliniu vandeniu ar degtine. Viskas atgabenta iš ekologinių ūkių arba sertifikatus turinčių tiekėjų. 

Prieš penkiolika metų Berlyne pradėjęs veikti pirmasis ekologinis prekybos centras „Bio Company“ buvo tikra sensacija. Dabar jau yra visas prekybos tinklas – 40 centrų. Jų apyvarta praėjusiais metais buvo 100 mln. eurų (apie 350 mln. litų) Ateityje norima atidaryti dar 10 „Bio Company“ prekybos centrų. 

Specializuotų ekologinių parduotuvių daugėja, jų apyvarta auga nepaisant to, kad ir didžiųjų prekybos tinklų, pavyzdžiui, „Kaisers“, „Edeka“ ar „Rewe“, parduotuvėse vis daugiau vietos skiriama bioproduktams. Ne mažiau populiarios ir nedidelės ekologiškų prekių krautuvėlės (vok. Bioladen), jose mielai apsiperka šalia gyvenantys žmonės. Na, o labai užsiėmę gali užsisakyti produktų internetu iš keliolikos tiekėjų. Beje, pastaruoju metu Berlyne labai populiaru užsisakyti internetu vadinamąjį vakarienės krepšelį – išsirenki patiekalą, parašai, kiek žmonių jį valgys, ir tau pristato dėžutę su visomis reikiamomis sudėtinėmis dalimis. Visai nesunku paruošti tobulą vakarienę.

Nuotaikos ekologiniame turguje

Berlyne reguliariai veikia daugiau nei dešimt ekologinių turgelių. Norėdamas prekiauti maistu, žaislais, drabužiais ar kitomis prekėmis, turi pateikti sertifikatą, kad jos tikrai ekologiškos. Apgauti nepavyks, nes ekologinių ūkių produkcija nuolat tikrinama. 

Bene populiariausias ir didžiausias Berlyne ekologinis turgus Kolvico aikštėje vyksta kiekvieną ketvirtadienį. Čia prekiaujantis ūkininkas Stefanas sako, kad prieš penkerius metus jo pirkėjai buvo turtingi madų paisantys hipsteriai, jaunos mamos ir vegetarai. Dabar Stefano daržoves, vaisius ir ekologiškus kiaušinius perka turbūt kas trečias turgaus lankytojas, nesvarbu, kokio amžiaus, lyties, tautybės, religijos ir kokios jo pajamos. Suabejoju, ar tikrai mažas pajamas gaunantys žmonės ir naktimis dirbantys studentai gali pasijusti sveikesni ar madingesni triskart brangiau nei paprastoje parduotuvėje mokėdami už ridikėlius, morkas ir obuolius. 

Užkalbinu vyruką, perkantį pakuotę kiaušinių, kilogramą bulvių, ryšelį svogūnų laiškų, gūžę salotų, du apelsinus ir mažą indelį medaus už tiek, už kiek vienas žmogus galėtų maitintis visą savaitę. Tai Frankas, 43-ejų metų reklamos projektų vadovas. Jis sako, kad ekologišką maistą perka ne tik šiame turgelyje, bet ir prie namų esančioje bioparduotuvėje. Vyriškio šaldytuve – tik ekologiški produktai: sūris, dešra, uogienė, vaisiai. Jis perka ir ekologiškus prieskonius, nors gamina retai. Taip pat renkasi ekologiškas namų valymo prekes, stengiasi pirkti iš ekologiškų audinių pasiūtus drabužius. Į klausimą, ar taip daro, nes nori numirti sveikas, atsako juokdamasis: jei to siektų, tai pirmiausia jam reikėtų mesti rūkyti ir gerti alų. Frankas paprasčiausiai gerai jaučiasi gyvendamas ekologiškai ir atsakingai. Pirkti ekologiškas daržoves šiam vyrui smagu tik todėl, kad jos auginamos neteršiant gamtos, neišnaudojant žmonių ir nekenkiant gyvūnams. Frankas sako, kad dabar gamtai draugiško gyvenimo būdo gerbėjams neužtenka, kad daržovės būtų netręštos nitratais, o vištos pabėgiojusios gryname ore – reikia, kad ūkininkas ar kitų ekologiškų prekių gamintojas gyventų suvokdamas savo atsakomybę gamtai ir tausotų ją plėtodamas savo veiklą.

Teiraujuosi, ar tai nėra tarsi nauja religija. „Galima sakyti, kad taip, – atsako Frankas. – Mes turbūt jaučiamės labai nusikaltę gamtai, todėl norime bent savo elgesiu padėti ją išsaugoti.“ Paskui priduria: „Juk tikrai ne dėl sveikatos žmonės perka ekologiškas gėles, ekologišką maistą šunims, ekologiškus ledus, ekologišką vyną ar ekologišką muilą.“ Neseniai vieno Vokietijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad ekologiško maisto vartojimas neturi jokios įtakos sveikatai. Tai veikiau – psichoterapinė priemonė, nes tausodamas aplinką žmogus jaučiasi laimingesnis.

Nuo galvos iki kojų

Visiškai atsidėti ekologiškam gyvenimo būdui Berlyne turbūt net lengviau nei kaime. Gali ne tik valgyti ekologišką maistą, rengtis ekologiškais drabužiais, bet ir namus apstatyti ekologiškais baldais, patiesti ekologiškų kilimų, įsukti elektrą taupančias lemputes, rūšiuoti atliekas, važinėti į darbą tik dviračiu arba visuomeniniu transportu, o kai labai reikia, išsinuomoti elektrinį automobiliuką. Gali namie vartoti tik ekologišką kosmetiką, o veido odą palepinti tik ekologiškame grožio salone, kuriame visos priemonės, visi baldai ir vadovavimo filosofija draugiška gamtai. Berlyne yra ir „nuo galvos iki kojų“ ekologiškas seminarų viešbutis, ir ekologiškas sporto klubas. Ką ir kalbėti apie gausybę restoranų, kavinių ir net greitojo maisto užkandinių, kuriose siūlomi patiekalai pagaminti tik iš bioproduktų. Šalia namų galite suvalgyti biomėsainį, o į namus užsisakyti biopicą. Beje, biopatiekalai nebūtinai kainuos brangiau už įprastus – čia viską lemia virėjo kvalifikacija ir restorano lygis.

Kaip auga ekovaikai

Labiausiai hipsterišku laikomame Prenclauerbergo (Prenzlauer Berg) rajone daugiausia kavinių, restoranų, parduotuvių ir prekybos centrų, ant kurių durų puikuojasi lipdukai su ženklu „bio“. Šiame rajone – ir daugiausia supermamyčių, kurios neskaičiuoja pinigų pirkdamos vaikams ekologiškus drabužius ir maistą. Aplink mažylių pamėgtą Helmholzo aikštę – trys vaikiškų ekologiškų drabužių ir žaislų parduotuvės, viena – skirta mamoms, keturios kavinės, du restoranai, viena ledainė, viena kepykla ir dvi ekologiško maisto parduotuvės. Tokiose vietose nusipirkti paprastą produktą, regis, gerokai sunkiau nei ekologišką.

Šiame rajone veikia ir ne vienas ekologinis vaikų darželis. Ženklo „bio“ prie įėjimo, aišku, nėra, tačiau gamtai draugiškas gyvenimo būdas čia visaip skatinamas ir palaikomas. Privataus vaikų darželio „Spaceys“ auklėtojas Denisas sako, kad tokį gyvenimo būdą reikia diegti nuo vaikystės, todėl mažyliai čia pusryčiams ant duonos tepasi ne šokolado ar uogienės, o gražgarsčių, baklažanų, mangų ar saulėje džiovintų pomidorų iš ekologiškų prekių parduotuvių užtepėlių. Jei kuris nors pusryčiauti nenori, patariama suvalgyti bent kelis obuolio, kriaušės ar morkos gabalėlius.

Pietus atveža ekologiško maisto gamintojas. Tėvai visada mato drabužinėje iškabintą savaitės valgiaraštį ir gali pareikšti pastabas. Denisas sako, kad svarbu ne tik tai, ką vaikai valgo, bet ir kuo užsiima. Kad ir koks būtų oras, trečiadienis – miško diena: vykstama į miesto pakraščius ir tyrinėjama gamta. Žaidimų aikštelėse mažieji berlyniečiai laksto basi ir žaidžia ne tik su žaislais, bet ir su rastais kankorėžiais, šakelėmis, gėlėmis ir žolėmis. Žaislai ir žaidimo priemonės – taip pat ekologiškos. Pasak Deniso, tėvai už ekologišką aplinką ir produktus mielai moka 100 eurų daugiau nei paprastame darželyje.

Ekomada

Alergiški žmonės drabužius visada renkasi pagal audinio sudėtį. Juk ir vaikams, ir suaugusiems geriausia, kai audinys natūralus. Dabar pasidarė svarbu ir tai, kad apranga būtų sąžiningai pasiūta, tai yra kad darbininkai nebūtų išnaudojami, o vaikai ir moterys – verčiami dirbti, kad nebūtų naikinama gamta. 

Esama ir kraštutinumų. Jau pripratome, kad veganai nevilki jokio vilnonio ar odinio drabužio, bet dabar jie vengia net ir puoštų gyvūnų atvaizdais. Ir ne tik vengia – kaip tik stengiasi savo išvaizda pabrėžti, kas tokie yra. Viena Berlyno dizainerė prisiuvo marškinėlių, kurių priekį puošia daržovių ir salotų nuotraukos, ir visus kaipmat pardavė. Pasirodo, paklausa – milžiniška. Turbūt greitai veganai galės džiaugtis ir specializuotomis drabužių parduotuvėmis. 

Kad ekologiški drabužiai svarbūs ne tik mamytėms, rodo ir dizainerių aktyvumas. Šią žiemą vykusioje Berlyno mados savaitėje dalyvavo daugiau ekologišką madą kuriančių dizainerių nei kada nors anksčiau. Aprangą jie siuva iš audinių, pagamintų iš bambukų ar kitų greitai augančių augalų. Kai kurie menininkai parodė, kaip stilingai galima atrodyti iš perdirbtų medžiagų pasiūtais drabužiais. Kiti rinkosi medžiagas iš itin švariai užaugintų žaliavų arba sukurtas taikant naująsias technologijas. Dar kiti pristatė savaime suyrančius batus. Bet visi vienodai skelbė – ekologiškais drabužiais vilkintis žmogus gali atrodyti madingai ir seksualiai. 

Dizaineriai taip pat sutaria, kad gamtai draugiškas gyvenimo būdas skatina mažiau vartoti, ir siūlo pirkti ne daugybę pigių drabužių, o kelis brangius, bet kokybiškus – šie tarnaus ilgiau ir neterš gamtos. Taip pat skatina pirkėjus atlikti spintų reviziją ir kai kuriuos ten esančius drabužius persiūti. Vis dažniau kūrėjai pademonstruoja iš senų skiaučių pasiūtus ar iš išardytų siūlų numegztus apdarus. Ne tokia jau moderni idėja, ar ne?

Berlyne ekologiški drabužiai dažniausiai parduodami mažuose butikuose arba elektroninėse parduotuvėse. Štėglico (Steglitz) rajone veikia didžiausias tokių drabužių prekybos centras „Naturkaufhaus“. Vietiniai gamintojai taip pat turi savo stendus ekologiniuose ar rankdarbių turguose. Įdomiausia tai, kad jie gali pasiūlyti madingų originalių drabužių ne tik vaikams.

Linos atradimai Berlyne

* Ekologiško maisto prekybos centruose atradau ne tik skanių užtepėlių, bet ir Azijos šalių prieskonių, įvairių padažų, egzotinių kruopų ir konservų, kurių nėra įprastuose prekybos centruose. Pavyzdžiui, dvylikos–penkiolikos rūšių ryžių ar lęšių.
* Ekologiškus produktus mėgsta vaikai.
* Kapučinas ekologiško maisto kavinėje buvo toks pat skanus ir kainavo tiek pat, kiek ir paprastoje.
* Ekologiškų drabužių parduotuvėse siūlomi ne tik indiški ar Vudstoko laikus primenantys drabužiai.
* Originalūs ekologiški vietinių dizainerių kūriniai nėra brangesni už populiarių prekių ženklų drabužius.
* Lieku ištikima turkų parduotuvėms – ten vaisiai ir daržovės švieži, išnokę ir perpus pigesni.