Ką daryti, jei nesinori eiti į darbą?

Visiems būna dienų, kai nesinori atsikelti iš lovos, o darbe mintys skrajoja kitur. Tačiau jei jau kurį laiką jūsų nebedžiugina anksčiau mėgtas darbas, o užduotys atrodo kaip reta nuobodžios, verta susirūpinti. Gali būti, kad „perdegėte“.

Perdegimo sindromas, pasak „TMD partners“ konsultanto partnerio Dariaus Pietario, užklumpa žmones, kurie dirba ne visai tai, ką geriausiai gali padaryti, tuos, kurie jaučiasi ne savo vietoje ir darboholikus, kurie nesirūpina savo poilsiu ir atsistatymu. Vienišiai arba uždaresnis žmonės taip pat patenka į rizikos grupę.

Kaip atskirti – depresija ar perdegimo sindromas?

Perdegimo sindromas gali paliesti bet kurį šiuolaikinės visuomenės narį, gyvenantį intensyvų ir energingą gyvenimą. Daugelis perdegimo sindromo aukų - itin aktyvūs ir sėkmingi savo srityje žmonės.

D. Pietario teigimu, tyrimai rodo, kad perdegimo sindromą galima atpažinti pagal tris svarbiausius elementus: jaučiamas nuovargis, į pasaulį imama žvelgti ciniškai ir gerokai krenta darbo našumas. Darbo užduotys, kurios anksčiau žavėdavo, dabar atrodo nebeįdomios, tikslai, kurių energingai buvo siekiama, ima atrodyti neverti dėmesio, iššūkiai, kurie įkvėpdavo, dabar atrodo grėsmingi, o vadovo padrąsinimai ir entuziazmas - erzina.

Jei tokia būsena tęsiasi dieną ar dvi, nieko tokio. Visiems pasitaiko blogų dienų. Atkreipti dėmesį reiktų, jei tai trunka kelias savaites. Tuomet galima įtarti perdegimo sindromą. Ypač jei nedžiugina tik darbas ar kasdienė rutina, o slidinėti ar kelioms dienoms į Romą vykstate su dideliu entuziazmu. Tačiau jei neturite energijos ir noro niekam, net ir mėgstamoms pramogos, pasak D. Pietario, galima įtarti ne perdegimo sindromą, bet depresiją.

Ką daryti, jei nėra jėgų ką nors daryti?

Jei kasdien darbo dieną keliatės iš lovos nenoromis, visų pirma vertėtų sustoti ir apgalvoti ar neprasidėjo perdegimo sindromas. Imtis drastiškų žingsnių ir mesti darbą, persikelti į kitą šalį ar išvykti trijų mėnesių atostogoms, visai nebūtina. Iš pradžių, pasak D. Pietario, pakaktų bent poros dienų atostogų ar laisvos savaitės.

Nors miegas labai svarbus ir padeda atgauti gyvenimo džiaugsmą, per atostogas ne tik miegokite, bet ir sudarykite reikalingų pokyčių planą. Visų pirma, pasak D. Pietario, parašykite savo asmeninę gyvenimo strategiją ir veiksmų planą jai pasiekti. Būtinai viską užrašykite – taip nieko nepamiršite ir nuolat matysite, ką jau įgyvendinote ir ko dar reikėtų siekti.

Taip pat peržvelkite savo kasdienius darbus ir veiklas. Išrinkite svarbiausius darbus ir susitelkite tik į juos. Vienu metu stenkitės dirbti tik vieną darbą, nes blaškantis tarp daugybės veiklų gali atsirasti beviltiškumo jausmas ir nė vienas iš darbų nebus baigtas ar atliktas gerai.

Gyvenimas – ne tik darbas, todėl sudarykite savo pomėgių sąrašą ir laisvalaikio planus. Jie turi būti tokie pat svarbūs kaip ir karjeros planai. Jūs turite rasti laiko kasdien bent valandą ar dvi skirti tik sau ir bent kartą per savaitę susitikti su draugais ar artimaisiais.

Kaip neperdegti?

Visada geriau imtis prevencijos, nei dorotis su pasekmėmis. Todėl, pasak D. Pietario, geriau užkirsti kelią perdegimo sindromui, nei stengtis vėl susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą. Ką reiktų keisti, norint neperdegti?

Pirmiausia, reiktų pasistengti nesiimti daugiau darbų, nei galime padaryti ir nedirbti savaitgaliais. Visuomet rasti laiko poilsiui: darbo dieną per pietų pertrauką ne tik skubėkite pavalgyti, bet ir pasivaikščiokite bent kelias minutes, o per atostogas išjungti darbo telefoną, nesitikrinti elektroninio pašto. Taip pat labai svarbu atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą. Nors sakoma, kad mylimas darbas tampa tarsi hobiu, tačiau būtina turėti ir kitų mėgiamų laisvalaikio užsiėmimų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis