Žiniasklaida: D. Trumpo laukia labai sunkus sprendimas dėl Izraelio-Irano konflikto

Penktą dienas tęsiantis Izraelio ir Irano kariniam konfliktui, JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau laiko išvyko iš Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo Kanadoje. Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui indikavus, kad D. Trumpas grįžta į Vašingtoną siekti paliaubų tarp dviejų Artimųjų Rytų šalių, šis atkirto, kad ankstyvas išvykimas su jomis „niekaip nesusijęs“, nes „reikalas kur kas rimtesnis“.

Užsienio žiniasklaida JAV prezidento laukiančiam sprendimui pastaruoju metu skiria daug dėmesio. ELTA apžvelgia svarbiausius, analitikų teigimu, į  karus nesivelti žadėjusio D. Trumpo itin sudėtingo pasirinkimo akcentus.


BBC: D. Trumpas turi tris pasirinkimus


Vienas kelias, kurį JAV prezidentas gali rinktis, anot BBC, yra pasiduoti Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu spaudimui ir eskaluoti konfliktą.


D. Trumpas po Izraelio smūgių Teheranui praėjusią savaitę jau grasino Iranui „dar brutalesnėmis“ Amerikietiškomis bombomis apginkluoto sąjungininko Izraelio atakomis, primena BBC.


„Mes žinome D. Trumpo galutinį tikslą. Jis, kaip ir Netanyahu, sako, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo. Labai svarbu tai, kad, anot jo, pageidaujamas variantas (skirtingai nei atrodo Netanyahu) yra susitarimas tarp JAV ir Irano (šis kelias taip pat atspindi jo paties kuriamą įvaizdį kaip pasaulinio lygio derybininko). Tačiau jis aiškiai nepasako, kaip to pasiekti, kartais linkdamas į grasinimą panaudoti jėgą, kitą kartą – diplomatiją“, – rašo BBC žurnalistas Tomas Batemanas.


Kai kurie D. Trumpo patarėjai, pasak T. Batemano, pasisako už „maksimalų spaudimą“ Iranui, nes šio nelaiko rimtai nusiteikusiu derėtis dėl branduolinės programos atsisakymo.


B. Netanyahu, savo ruožtu, nuolat spaudžia D. Trumpą rinktis ne diplomatinį, o karinį kelią, o JAV prezidentas, anot BBC žurnalisto, gali matyti poreikį išpildyti savo agresyvius grasinimus Teheranui, nepaisydamas savo dažnai kartojamo troškimo gauti Nobelio taikos premiją.


T. Batemanas atkreipia dėmesį, kad karinį sprendimą vis garsiau palaiko ir dalis JAV kongreso respublikonų, ilgai raginusių nuversti režimą Irane.


Kitas pasirinkimas – laikytis dabartinio kurso ir siekti derybų. D. Trumpas iki šiol kartoja, kad JAV nedalyvauja Izraelio atakose prieš Iraną, galbūt prisibijodamas eskalacijos pasekmių savo reputacijai, teigia BBC žurnalistas.


„Konflikto eskalavimas kelia didelę ir potencialiai lemiamą riziką D. Trumpo kaip prezidento reputacijai. Amerikos karinio jūrų laivyno eskadriniai minininkai ir antžeminės raketų baterijos jau padeda Izraeliui gintis nuo Irano atsakomųjų smūgių. Kai kurie D. Trumpo patarėjai Nacionalinio saugumo taryboje greičiausiai įspėja jį nesiimti jokių veiksmų, kurie artimiausiomis dienomis galėtų sustiprinti Izraelio atakas prieš Iraną, ypač turint omenyje, kad kai kurios Irano raketos prasiskverbia pro Izraelio ir JAV gynybos sistemas ir sėja mirtį (šalyje – ELTA)“, – samprotauja T. Batemanas.


B. Netanyahu teigia, kad Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei nužudymas konfliktą užbaigtų, tačiau JAV prezidentas tokiam veiksmui griežtai priešinasi, rašo BBC.


Portalas „Axios“ atkreipia dėmesį, kad iraniečiai, anot arabų diplomato, pranešė JAV, jog bus pasirengę aptarti ugnies nutraukimą ir atnaujinti derybas dėl branduolinės programos, kai baigs savo atsakomuosius veiksmus, o Izraelis nutrauks savo smūgius.


Trečias kelias – įsiklausyti į savo rinkėjų nuomonę ir atsitraukti, anot T. Batemano. Vienas svarbiausių politinių veiksnių D. Trumpui, anot BBC žurnalisto, yra parama šalies viduje.


Viena ryškiausių D. Trumpo judėjimo „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (MAGA) figūrų, žurnalistas Tcukeris Carlsonas, ragina JAV prezidentą atsitraukti nuo Izraelio klausimo, o B. Netanyahu vyriausybę vadina „ištroškusia karo“.


„(Įsitraukimas į karą – ELTA) būtų tarsi vidurinis pirštas milijonams rinkėjų, kurie balsavo tikėdamiesi sukurti valdžią, kuri pagaliau pirmiausia rūpintųsi Jungtinėmis Valstijomis.“ – T. Carsloną cituoja BBC.


Panašiai pasisakė ir D. Trumpui lojali JAV atstovų rūmų narė Marjorie Taylor Greene, galimą JAV įsitraukimą pavadinusi „nesuderinamu“ su MAGA vertybėmis. T. Batemano vertinimu, JAV prezidentas šiuos balsus girdi ir, ko gero, sureagavo, socialiniame tinkle savaitgalį pabrėžęs, kad Amerika „neturėjo nieko bendra“ su smūgiu Iranui.


T. Batemanas pažymį, kad D. Trumpo sprendimui rinktis MAGA pageidaujamą kelią nepaprastai didelę įtaką gali padaryti pavojus, jog karinių operacijų metu būtų Amerikos karių aukų.


„The Guardian“: Demokratų partijos senatoriai siekia apynasrio D. Trumpui


Demokratų senatorius Timas Kaine’as pirmadienį pateikė karinių galių rezoliuciją, kuri uždraustų JAV karinėms pajėgoms imtis tiesioginių veiksmų prieš Iraną be aiškaus Kongreso įgaliojimo ar karo paskelbimo, rašo „The Guardian“ žurnalistė Lauren Gambino.


„Esu giliai susirūpinęs, kad neseniai paaštrėjusi eskalacija tarp Izraelio ir Irano gali greitai įtraukti Jungtines Valstijas į dar vieną nesibaigiantį konfliktą. Amerikos žmonės nėra suinteresuoti siųsti kariuomenės narius į dar vieną amžiną karą Artimuosiuose Rytuose. Ši rezoliucija užtikrins, kad jei nuspręsime siųsti mūsų šalies vyrus ir moteris uniformuotose pajėgose į pavojingą misiją, tai bus aptarta ir dėl to nubalsuota Kongrese“, – senatorių T. Kaine’ą cituoja „The Guardian“.


Panašią poziciją išdėstė ir senatorius Bernie Sandersas.


„Dar vienas karas Artimuosiuose Rytuose gali kainuoti nesuskaičiuojamą skaičių gyvybių, iššvaistyti dar trilijonus dolerių ir sukelti dar daugiau mirčių, konfliktų ir žmonių perkėlimų. Aš padarysiu viską, ką galiu kaip senatorius, kad apgintume Konstituciją ir neleistume JAV įsitraukti į dar vieną karą“, – sakė B. Sandersas.


Karinių galių rezoliucijos pagal Senato taisykles laikomos „privilegijuotomis“, o tai užtikrina jų viešas svarstymą ir balsavimas dėl jų, atkreipia dėmesį „The Guardian“ žurnalistė.


Paramą JAV prezidento aktyviam vaidmeniui konflikte Kongrese garsiausiai reiškia senatorius Lindsey Grahamas, sekmadienį raginęs D. Trumpą „imtis visų reikalingų priemonių“.


„Užtikrinkite, kad, kai ši operacija bus baigta, Irane neliks nieko, kas būtų susiję su jų branduoline programa. Jei tai reiškia, kad reikia tiekti bombas, tiekite bombas“, – senatoriaus pasisakyma interviu CBS laidoje „Face the Nation“ cituoja „The Guardian“.


CNN: D. Trumpas priverstas priimti istorinės reikšmės pasirinkimą


CNN analitikas Stephenas Collinsonas taip pat atkreipia dėmesį į įvairialypį spaudimą tiek šalies viduje, tiek iš užsienio, su kuriuo susiduria apsispręsti dėl tolesnio Amerikos vaidmens konflikte priverstas JAV prezidentas.

Aiškūs signalai Amerikai imtis lyderės vaidmens girdimi visų pirma iš Izraelio.


„Manome, kad Jungtinės Valstijos ir JAV prezidentas privalo užtikrinti, kad regionas eitų teigiama linkme ir kad pasaulyje neatsirastų branduolinį ginklą turinčio Irano“, – interviu CNN žurnalistei Biannai Golodrygai sakė buvęs Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas.


S. Collinso teigimu, kad ir kokį sprendimą D. Trumpas priimtų, šis sprendimas lems ne tik tai, kaip jo antroji kadencija įeis į istoriją, bet ir „gerokai daugiau“.


„Kad ir ką jis nuspręstų, D. Trumpo sprendimas turės lemiamą įtaką Izraelio saugumui, visiems Artimiesiems Rytams, JAV galiai ir įtakai (pasaulyje – ELTA)“, – teigia CNN analitikas.


Anot S. Collinso, ironiška tai, kad JAV prezidentas save į kampą įsispraudė pats.


„Jo sprendimas savo pirmosios kadencijos metu pasitraukti iš ankstesnio JAV branduolinio susitarimo su Iranu labai nudžiugino Izraelį, tačiau padėjo pagrindą būsimai krizei“, – pažymi jis.


CNN analitikas atkreipia dėmesį į D. Trumpo pamėgtą derybinę taktiką klaidinti ir iš pusiausvyros išvesti savo oponentus ir pažymi, kad šįkart situacija sudėtingesnė.


„D. Trumpas dažnai sukelia šoką ir klaidina oponentus, sukeldamas konfrontacijas, kurias vėliau sušvelnina arba atideda. Tai yra jo mėgstama taktika prekybos karuose. Tačiau po JAV karinio smūgio bunkerius griaunančiomis bombomis Fordo mieste kelio atgal nebūtų. Nepriklausomai nuo pasekmių, prezidentas turėtų prisiimti atsakomybę“, – rašo S. Collinsas.


Alergiją tokiems veiksmams užjūriuose jaučia ne tik savo rinkėjus susitelkti visų pirma į Ameriką kvietęs D. Trumpas. Panašių veiksmų vengė ir šio pirmtakai Barackas Obama bei Joe Bidenas, pažymi CNN analitikas.


„Tačiau dabar D. Trumpui tenka priimti sprendimą, kuris kaip reikiant gąsdino kiekvieną pastarojo meto prezidentą“, – reziumuoja S. Collinsas.


ELTA primena, kad karinis konfliktas įsiplieskė ankstyvą praėjusio penktadienio rytą, Izraeliui paleidus šimtus raketų į Irano karinius ir branduolinius objektus. Prieš išvykdamas iš G7 susitikimo, D. Trumpas įspėjo iraniečius „nedelsiant evakuotis“ iš Teherano.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis