„Žinoma, kiekvienas sąjungininkas sprendžia pats ir jeigu visi pakeltų investicijas į gynybą iki 2 proc., tai jau būtų labai daug. Tačiau noriu kai ką paminėti: laikotarpiu nuo 1999 iki 2021 metų NATO sąjungininkės Europoje savo investicijas į gynybą padidino 23,9 proc., JAV – 65,7 proc., o Rusija per tą patį laikotarpį – 292 proc., Kinija – 592 proc. Taigi esmė ta, kad grėsmė yra reali ir mes turime padaryti daugiau“, – antradienį „NATO Public Forum“ diskusijoje teigė K. Kallas.

Estijos premjerė paminėjo, kad žvelgiant iš istorinės perspektyvos atrodo, kad nors šiuo metu vyksta konvencinis karas Ukrainoje daugelis NATO sąjungininkių nesuvokia dabartinio pavojaus realumo.

„Kai pasižiūrėjau į istorinius skaičius buvo įdomu pamatyti, kad 1988 metais visos NATO sąjungininkės į gynybą investavo po 2 proc. savo BVP. Kodėl? Nes vykstant Šaltajam karui grėsmė buvo reali. O dabar tai daro 11 sąjungininkų ir man atrodo, kad gal nėra tokio supratimo, kad grėsmė yra reali, nors ji dar tikresnė nei anksčiau, nes vyksta konvencinis karas“, – sakė ji.

K. Kallas palaiko idėją, kad NATO narės turėtų kelti gynybai skiriamo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį iki 2,5 proc.

ELTA primena, kad antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai.

Skelbiama, kad liepos 11–12 dienomis Vilniuje svečiuosis per 3000 užsienio delegacijų narių, maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų bei tarptautinės žiniasklaidos atstovų.

Aljanso lyderių darbotvarkėje – dėmesys NATO kolektyvinės gynybos, atgrasymo stiprinimui, paramos Ukrainai klausimams.