Rasa Jusionytė: „Tinklalaides įrašinėju iš buto Fabijoniškėse, o kalbuosi su žmonėmis Niujorke“

Dažnas savo kasdienybėn įsileidome pasaulines ir lietuviškas tinklalaides. Jų klausomės dažniau nei radijo, jas pasikviečiame į savo automobilius, leisdamiesi į ilgesnes keliones, jų klausomės sportuodami. Ir po mišką dažnai vaikštome nebe vieni, o su tais, kurie kalbasi mūsų ausinukuose. Tinklalaidės tampa mūsų kasdienybės palydovėmis, kartais – mūsų kasdienybės krypties sprendėjomis. Bet kaip jos veikia ir kaip jos kuriamos?

Kai kurie iš mūsų tinklalaidžių ne tik klausomės, bet akimirkomis pasvajojame tinklalaidę sukurti patys. Tik išsigąstame savo nežinojimo bei menamo nemokėjimo. Susipažinkime su tinklalaidžių kūrimo procesu pasikalbėdami su Rasa Jusionyte, dviejų sėkmingų – lietuviškos ir angliškos – Ką darai daryk gerai bei What do people do tinklalaidžių kūrėja.

 

Kodėl tinklalaidė? Kuo tau jos ypatingos savo forma?

 

Radijuje kitaip. Neturi laisvės, esi suvaržytas laike. Turi tartis, ar gali tą ar kitą žmogų kviesti, nes galbūt radijo savininkų interesai nesutampa. Taip pat liūdna, bet daugelis radijų kol kas nesupranta, kad žmonės nebesiklauso bangomis, todėl nesukuria spotify ir kitų RSS profilių, bet viską palieka viename kanale. Tai kaip žmonės suvokia radiją ir jį vartoja labai pasikeitė ir dauguma stočių lėtai miršta nenorėdamos ir nemokėdamos keistis. 

 

Tuo tarpu laisvos ir nepriklausomos tinkalaidės pasiekia didesnius ir tikresnius klausytojų skaičius. Žmogus, norėdamas pasiklausyti tinklalaidės, specialiai susiranda, įsijungia – tai yra žingsnis kurį jis turi žengti. Radiją žmogus dažniausiai mašinoje tiesiog įsijungia. Jei išgirstą ką įdomaus – šaunu. Bet ar radijas žino, kiek žmonių perklausė? Ne. Jie pasikliauja tik labai abstrakčiomis reitingų apklausomis.Tinklalaidė tau suteikia visai kitokią auditoriją – labai tikrą, labai gyvą. To niekada nebuvo radijo istorijoje.

 

Kitas gražus dalykas apie tinklalaidžių galimybes – jas dažniausiai įrašinėju iš studijos Kablyje, buto Fabijoniškėse ar lofto Klaipėdoje, o kalbu su žmonėmis Niujorke ar Londone. Tinklalaidė leidžia svajones paversti visiška realybe – tereikia mikrofono, kuris jau šiaip ar taip yra mūsų telefonuose.

 



B. Barauskaitės nuotr.


Apie tinklalaidės kūrimą tikriausiai pagalvoja ne vienas, bet išsigąsta. Tu ne tik išdrįsai kurti tinklalaidę, bet sukūrei jas dvi, iš kurių viena – užsienio auditorijai. Kodėl nusprendei kurti tinklalaidę ir anglų kalba?

 

Mes kuriame žurnalą užsienio rinkai. Pagrindninis pardavimo kanalas – dabar dėl pandemijos užsidarančios parduotuvės ir knygynai visoje Europoje bei pasaulyje. Po kiekvienos tinklalaidės mūsų pardavimai auga, neseniai gavome užsakymą žurnalų atsiųsti ir į Taivaną. Kaip kitaip, be pasaulinės tinklalaidės, mes galėtume pasiekti tokią auditoriją?

 

Ar sudėtinga prikalbinti užsienyje žinomus ir daug pasiekusius žmones pasikalbėti lietuvių kuriamoje tinklalaidėje?

 

Ne. Žmonės mėgsta duoti interviu, kalbėti apie save. Tokie mes jau esam (šypsosi). 

 

Kas dabar yra tavo svajonių pašnekovas?

 

Norėčiau pakalbėt su Gwyneth Paltrow iš The Goop. Manau, dar pora metų ir kalbėsim! 

 

Nuo idėjos iki produkto – ilgas kelias, kuriame svarbu neišsigąsti. Kas sugalvojus kurti tinklalaidę tave gąsdino labiausiai? Kas buvo sunkiausia ir nesuprantamiausia?

 

Techniniai dalykai, redagavimas. Kalbėti aš juk moku (šypsosi). Bet visi mano nežinojimai juk lengvai išsprendžiami – yra pilna nuostabių profesionalų, kurie gali padėti. 

 

Baisiau – neturėti klausytojų. Todėl radijuje gerai – jau yra nors ir nelabai kokybiška, bet auditorija, o čia turi užsiauginti pats. Ir neišsigąsti, kad pradžioje gal ir pusę metų ar ilgiau niekas neklausys. Todėl labai svarbus nuoseklumas, t.y. nenustoti kurti laidų net jei klauso labai nedaug žmonių ir tikėti, kad galiausiai tavo auditorija pradės tave atrasti. Tam reikia laiko, o kantrybės šiame greitame pasaulyje mes, deja, neturime, todėl daugelis žmonių atsisako savo idėjų neįdėję pakankamai darbo.


Taip pat labai svarbu nedaryti klaidos ir nelyginti savo pradžios su žinomo vedėjo dabartimi. Tie žmonės irgi kažkur pradėjo ir užtruko, kol subūrė auditorija. Svarbiausia kurti, nes tau rūpi. Ne tam, kad rinktumei didelius perklausų skaičius.

 

Man kuriant tinklalaidę perklausų skaičius nėra svarbiausias. Man tai apie klausytojų įsitraukimą, geriau turėti mažą, bet tikrą bendruomenę. Tačiau suprantu, kad toks požiūris yra visiškai atvirkščias medijų pamatams.



B. Barauskaitės nuotr.


 

Ar prieš pradėdama savo asmeninę tinklalaidę, išsamiai nagrinėjai tau patinkančių tinklalaidžių įžanginius žodžius, tareisi su specialistais, žiūrėjai mokomuosius Youtube vaizdo įrašus, ar darei viską iš pajautimo, paprasčiausiai pasitikėdama savo sugebėjimais?

 

Aš tiesiog pradėjau, kaip man atrodė gerai. Tiesa, tinklalaidžių klausau dar nuo studijų laikų –

kai tik išėjo Serial tinklalaidė ir šis formatas tik pradėjo darytis madingas. Tad tikrai esu praleidusi labai daug valandų tiesiog klausydama. Bet tikiu, kad nėra vieno kelio ir nereikia kopijuoti. Niekas nežino, kaip turi būti, todėl tu sugalvosi geriausiai ir tai bus labai nauja ir įdomu!

 

Įsileisk mus į užkulisius. Koks laidos atsiradimo procesas? Kiek žmonių dalyvauja šiame procese?

 

Tinklalaidės atsiradimo procesas visai ilgas, bet kartais sutelpantis į dvi dienas. Sugalvoji, ką ir kokia tema nori kalbinti, susitari pokalbio dieną su pašnekovu, pasiruoši pokalbiui apgalvodamas klausimus bei išsinagrinėdamas pašnekovo asmenybė, gyvenimo istoriją, įrašius pokalbį įsirašai laidos įžangą ir pabaigą, tuomet visą medžiagą išsiunti garso redaktorei, kad ji viską paverstu galutiniu produktu. Tuo tarpu pats aprašai laidą ir gauni pašnekovo nuotrauką, visa šią informaciją išsiunti socialinių medijų komandai, kad paruoštų vizualus ir pradėtų komunikuoti.

 

Vos pradėjus tinklalaidę šiame procese buvau beveik viena. Tik įrašiusi laidą samdžiau garso žmogų, kad suredaguotų. Dabar turiu prodiuserę, ji parašo žmonėms ir sutaria laiką, taip pat turim socialinių medijų komandą, kurie ruošia vizualus, rašo tekstus. Bet ši komanda atsirado mažiau nei prieš pusmetį. Iki tol aš buvau viena. Yra labai daug pasaulinių tinklalaidžių, už kurių stovi tik vienas žmogus. Stebuklas suprasti, kad kurti tinklalaidę gali pradėti dabar, nelaukdamas komandos.



B. Barauskaitės nuotr.


 

Ar paleisdami tinklalaidę bandot prisitaikyti prie auditorijos įpročių?

 

Taip, naujos laidos niekada nepaleidžiame penktadienio vakarą. Paleidžiame antradienį ryte, kai visi dar žvalūs, nori naujų dalykų ir nėra pavargę po savaitės darbų.

 

Ką renkiesi pirmiausia: temą ar pašnekovą? Kodėl?

 

Pašnekovą. Mūsų tinklalaidės tema – darbas sau ir emocinė sveikata. Tad aš renkuosi žmones, kurių ne tik darbai įspūdingi, bet ir įdomios istorijos, kurios nėra vien apie sėkmę. Renkantis pašnekovą man labai svarbu, kad žmogus nebijotų atsiverti, kalbėti apie emocinę sveikatą.

 

Nors daug kas kurdamas tinklalaidę kalbina tik žymius žmones, nes jie garantuoja reitingus, aš stengiuosi to vengti, nes jų istorijos ir mintys labai girdėtos. Tiesa, sakiau, kad dabar mano svajonių pašnekovė yra Gwyneth Paltrow, o ji žymi. K albindama ją norėčiau išgirsti istorijas apie jos nuopolius, sunkumus, pakeliui į sėkmę ištikusią demotyvaciją... Noriu, kad žmonės tai išgirstų ir save lygintų ne su iliuzijų, bet realybės paveiksliuku. 



B. Barauskaitės nuotr.


 

Kokia tavo svajonė šiam podcastui?

 

Noriu, kad bent keliems žmonės jis palengvintų santykį su darbu ir savimi (šypsosi).

 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis