Monika Linkytė: džiaugiuosi, kad savo norų nebereikia slėpti po šimtais pasiteisinimų

Dainininkė Monika Linkytė (26 m.) pasakoja apie gyvenimą tarp Lietuvos ir Londono, kūrybinį kelią ir naujai atrastą taiką su savimi.

Muzikos kelią atradote ne iš karto, prieš tai studijavote mediciną, teisę. Ar dabar jaučiatės einanti savo keliu?


Dabar jaučiuosi galinti save realizuoti ir džiaugiuosi, kad savo norų nebereikia slėpti po šimtais pasiteisinimų ir mėginimų atrasti aukso viduriuką. Bet tikiu, jog visi kiti mano pasirinkimai taip pat buvo mano kelio dalis. Žinias, kurias gavau, galiu pritaikyti ir šiandien. Ir, žinoma, be visų šių keliavimų aplinkui, tikriausiai nebūčiau supratusi, kaip svarbu yra klausyti savęs. Labai vertinu visą sukauptą patirtį ir tikiu, jog visi keliai, kuriais einame yra skirti mums. Net ir nepatogiausias kelias gali duoti įdomiausių atsakymų, nuotykių ir susivokimų.


Monika Linkytė
Monika Linkytė
Asmeninio albumo nuotr.


Ar daug darbo reikėjo įdėti, kad atsidurtumėte ten, kur esate dabar? O gal užsiimant širdžiai miela veikla viskas einasi lengvai ir be trukdžių?


Manau, kad net ir užsiimant tuo, kas, atrodo, yra tiesiog tau lemta ir skirta, niekada nebus taip, jog viskas eisis tik lengvai. Tuomet tai tebūtų tik savo ego glostymas. Visose srityse svarbiausia balansas, o palaikyti balansą niekada nebuvo ir nebus lengva. Mums reikia mokytis, kartais nudegti, kartais suklysti, suklupti. Visi mėgstame šokoladą. Bet jei jį valgytume kasdien, visą gyvenimą? Ar jis bekeltų mums džiaugsmą? Esminis klausymas yra: ar savo kelyje matai kliūtis, ar galimybes. Ar kaltini kitus, nes tau nepasisekė, ar pagalvoji, ką šita situacija tave išmokė. Ar jauti nuoskaudą, nes viskas vyksta ne pagal tavo planą, ar dėkoji kiekvienai nepatogiai situacijai ir žmogui, nes tave moko kantrybės, supratingumo, atlaidumo.


Šiandien tikrai esu labai laiminga. Būna visokių dienų, juk normalu. Bet iš esmės, jaučiu, kad atrandu savą muzikos prasmę. Suvokimą kam, kodėl tai darau.


Monika Linkytė
Monika Linkytė
Asmeninio albumo nuotr.


Pastaruosius metus mokėtės Londone. Kaip pasikeitė gyvenimas ir Jūs apsigyvenus šiame mieste?


Nauji žmonės, nauji įspūdžiai, naujos vietos, nauja aplinka. Londone jaučiuosi gan sava. Kitaip nei daugeliui, Londonas man nėra toks greitas ir nesustabdomas. Jame būna dienų, jog gyvenimas vyksta net šiek tiek lėčiau negu Lietuvoje. Turiu laiko jogai, kūrybai, pažinčiai su naujomis vietomis.


Sunku net lyginti Didžiosios Britanijos ir Lietuvos muzikos industrijas – jos skiriasi tiek dydžiu, tiek galimybėmis. Kuri vis dėlto Jums yra artimesnė?


Ir skiriasi, ir yra panašios. Taip, žmonių kiekiai tikrai skiriasi. Produkcijos kokybė dažnu atveju irgi.

Galimybės visada yra, jei tuo tiki, esi pasiryžęs nuversti kalnus, turi tam pasišventimą ir dainuoji, kuri nuoširdžiai.


Su kuria šalimi savo karjerą siesite po studijų? Kada jos baigsis?


Universitetą baigiu kitais metais ir savo muzikai nestatau ribų, nei tarp miestų, nei tarp šalių. Tikiu, kaip jai bus geriausia, ten ji ir skambės (šypsosi).


Monika Linkytė
Monika Linkytė
Asmeninio albumo nuotr.


Ar gyvendama Londone labai pasiilgstate Lietuvos?


Tiesą sakant, pasiilgti nelabai spėju. Į Lietuvą kartais tenka skraidyti net ir kas savaitę.


Kas Jums labiausiai patinka mūsų šalyje?


Labiausiai mėgstu mūsų šalies gamtą. Nesvarbus joks metų laikas, Lietuvoje visuomet gali grožėtis gamta!


Kuriame pasaulio kampelyje jaučiatės geriausiai?


Kai viduje viskas tvarkoje, gerai jaučiuosi visuose pasaulio kampeliuose. Draugystė su savimi man duoda kur kas daugiau, nei bet kuris pasaulio kraštas. Mėgstu keliauti, stengiuosi leisti sau tai daryti, kiek man tai išeina dažniau, tačiau gražiausi pasaulio vaizdai neužkiša tų skylių, kurias patys kasdien sau išsikasame nemokėdami gyventi taikoje patys su savimi. O tada ir su aplinka tenka nuolat kovoti ir būti budriam, nes juk nesaugu. Kai gera viduje net ir sėdint bei geriant arbatą kavinėje, tą akimirką tai gali būti geriausias pasaulyje kampelis.


Derinate ne vieną veiklą – mokotės, kuriate muziką, koncertuojate. Ar sunku tokioje užimtoje dienotvarkėje atrasti pusiausvyrą?


Būna visaip (šypsosi). Neišsimušti iš ritmo, vėžių, man padeda meditacija. Stengiuosi atrasti laiko meditacijai, nes po jos dieną galiu pradėti su lengvumu, būti čia ir dabar, o tai kartu padeda ir efektyvumui, turiu daugiau energijos, tad galiu daugiau visko nuveikti.


Monika Linkytė
Monika Linkytė
Asmeninio albumo nuotr.


Kaip atrodo Jūsų kūrybinis procesas?


Mes su kūryba esame kaip jūra – kartais banguojame ramiai, kartais būna audrų. Kūryba man labai yra magiškas procesas. Kartais ji ateina visiškai iš niekur. Tiesiog kažkas šauna į galvą ir, atrodo, jei neužrašysiu tai, ką dabar girdžiu ir jaučiu – susprogsiu.


Kai kūryba nepasireiškia taip audringai, stengiuosi vis vien atrasti bent pusvalandį kasdien prisėsti su ja „pasikalbėti“. Kūryba man dažnai yra kaip meditacija, kaip visko, ką nešioju savyje paleidimas. Kai per daug negalvoji, bet leidi sau groti tai, ką groti nori pirštai. Kai dainuoju tai, ką jauti.


Kam vis dėlto labiausiai trūksta laiko?


Manau, jog jei kažkam trūksta laiko, vadinasi šią akimirką tai nėra svarbu. Juk tada, kai labai norime valgyt, mums niekas negali sutrukdyti kažką greit susirasti ir numalšinti alkį. Mėgstu užsirašyti savo tikslus, tad jei kažkam neatrandu laiko, pasižiūriu į savo sąrašėlį ir apmąstau, ar tai man svarbu. Jei svarbu – imuosi veiksmų, jei ne, laiko tam ir neatsiranda.


Kas padeda išlikti sveikai, laimingai, energingai?


Taika su savimi, meditacija, gamta. Meilė sau, kurios vis dar mokausi. Suvokimas, kad viskas, kas vyksta aplink – tik pamokos. Už viską reikia dėkoti. Net jei ir šią akimirką dėkoti tam, kas tave skriaudžia, atrodo didžiausia nesąmonė, vėliau supranti, kad tai tik pamoka, ir padėkoji (šypsosi). Žinoma, kūryba. Manau, jog kiekvienas žmogus yra kūrybingas. Tai nebūtinai yra menas: muzika, dailė, šokis ir t.t. Ir gydytojas yra savotiškai kūrybiškas. Jis gelbėja kitą gyvybę. Labai svarbu surasti savo kūrybiškumą ir jį realizuoti, išlaisvinti.


Monika Linkytė
Monika Linkytė
Asmeninio albumo nuotr.


Moteriai scenoje keliami aukšti reikalavimai dėl stiliaus bei išvaizdos. Ar jaučiate spaudimą visuomet būti pasitempusiai?


Nejaučiu spaudimo, esu ir atrodau taip, kaip man norisi atrodyti. Kadangi geriausiai jaučiuosi, kai esu savimi, manau, jog tai ir yra mano grožio receptas. Jei į kažką lygiuojiesi, tai tik betikslis žaidimas, kurį pralaimi vos pradėjęs žaisti. Kito vieta jau užimta. Vienintelė laisva vieta yra būti savim.


Kada jaučiatės gražiausia – scenoje, ar laisvalaikiu, kai ant veido – nė lašo makiažo?


Stengiuosi graži jaustis visada. Galbūt man tai nėra taip sunku, nes ir scenoje labai daug nesidažau. Žinoma, dėl apšvietimo ir kitų niuansų makiažo naudoju daugiau nei kasdienybėje, bet geriausiai jaučiuosi, kai makiažas nepakeičia mano veido formos ir bruožų.


Ar daug dėmesio skiriate savo grožiui, sportui?


Galėčiau skirti ir daugiau (šypsosi). Stengiuosi sveikai maitintis, nevalgau mėsos, nors tikrai nevengiu ir saldumynų, ir greito maisto restoranų. Negeriu alkoholio. Šią vasarą pradėjau gerti vandenį. Kol kas dar reikia save ypač kontroliuoti, nes dažniausiai jį visiškai pamirštu, bet man tai – jau didelė pažanga, nes ankščiau vandens visiškai negerdavau.


Monika Linkytė
Monika Linkytė
Asmeninio albumo nuotr.


Kokia Jūsų nuomone yra graži moteris? Galbūt turite sektiną pavyzdį?


Man graži moteris yra sąmoninga, tvirta, švari, laiminga. Toks yra mano grožio suvokimas. Jurgita Jurkutė, Adrija Čepaitė, Beata Tiškėvič, Rūta Meilutytė – jos tikrai mane įkvepia.


Kaip save palepinate?


Mėgtu išeiti viena pati į miestą ir ramiai, kokioje nors naujoje kavinėje, kurioje dar nesu buvusi, atsigerti kavos. Taip pat labai mėgstu pagulėti karštoje vonioje.


Ką veikiate tam, kad pailsėtumėte ir atsipalaiduotumėte?


Jei jaučiu, kad trūksta energijos ir esu emociškai, fiziškai pavargusi – stengiuosi būti gamtoje. Leisti laiką apie nieką negalvojant, su knyga, ar tiesiog ramiai sėdint. Myliu jūrą, tad prie jos taip pat atsipalaiduoju ir pailsiu. O kartais atsipalaiduoti ir pailsėti padeda pokalbiai su draugais, stalo žaidimai. Ir, žinoma, skani vakarienė (šypsosi).


Monika Linkytė
Monika Linkytė
Asmeninio albumo nuotr.


Kokios muzikos klausotės laisvalaikiu?


Klausau gan įvairios muzikos. Labai mėgstu Maggie Rogets, Jess Glynne, Lianne La Havas, Tom Misch, Whitney Houston, Michaelą Jacksoną. Dabar ypač daug klausausi gospelo muzikos, nes ruošiuosi koncertui Trakuose.


Kas jus įkvepia, kasdien veda į priekį, skatina siekti savo tikslų?


Ramybė ir palaima, kai tikslą pasieki, džiaugsmas ir įvairūs atsakymai, gaunami tų tikslų besiekiant.


Jūsų kūryboje – nemažai dainų apie meilę. Ar jos gimsta iš asmeninių patyrimų?


Viskas gimsta iš manęs, tai ką jaučiu, matau aplink ir kuo gyvenu. Ar viskas yra tiesa? O kaip žinoti, kada gyveni tiesoje, o kada iliuzijoje apie tiesą? (šypsosi)

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis