Faktas, kad moterys vidutiniškai gyvena gerokai ilgiau nei vyrai, moksliniams tyrimams žinomas jau dešimtmečius ir iki šiol išlieka įvairių studijų objektu. Lietuvoje moterų gyvenimo trukmė šiuo metu siekia apie 81 metus, o vyrai vidutiniškai gyvena tik apie 72 metus. Šis skirtumas kelia daugelio smalsumą ir daugybę klausimų: ar tai lemia gyvenimo būdas, hormonai, o gal tiesiog genetika?
Kodėl moterys gyvena ilgiau nei vyrai – teorijų yra daug
Mokslas jau seniai yra pateikęs daugybę skirtingų paaiškinimų, tačiau, nepaisant medicinos pažangos, bendras vaizdas išlieka sudėtingas. Nėra vienos vienintelės priežasties – veikiau tai daugelio veiksnių sąveika, galinti paaiškinti moterų ir vyrų gyvenimo trukmės skirtumą. Dažniausiai minimi šie argumentai ir teorijos:
- Vyrai dažniau dirba pavojingus darbus arba renkasi rizikingesnius pomėgius.
- Prevencinės sveikatos priežiūros stoka, nes vyrai rečiau lankosi pas gydytojus.
- Rūkymas, alkoholio vartojimas ir nesveika mityba didina širdies smūgių bei insultų riziką ir apskritai yra labiau paplitę tarp vyrų.
- Moterys dažniau serga autoimuninėmis ligomis – jos paprastai būna lėtinės, tačiau retai mirtinos.
- Biologiniai skirtumai, tokie kaip hormonai, daro įtaką ląstelių senėjimui, atsparumui stresui ir atsinaujinimo (atsistatymo) mechanizmams.
Gydytojas paaiškina: štai kodėl vyrai iš tiesų miršta anksčiau nei moterys
Tačiau ką visa tai pasako apie ilgaamžiškumą ir sveikatą? Pasak amerikiečių gydytojo dr. Erico Bergo – labai daug, ir jis žengia dar toliau. Jo teigimu, svarbų vaidmenį atlieka konkretus genas – ilgaamžiškumo genas FOXO3. Moterys šį geną aktyvuoja stipriau, nes jų hormonas estrogenas skatina geno raišką. Rezultatas – jų ląstelės yra geriau apsaugotos, atkūrimo mechanizmai veikia efektyviau, o organizmas geriau susidoroja su stresu. Būtent tai ir yra veiksniai, didinantys gyvenimo trukmę.
Tačiau gera žinia ta, kad šį geną galima tikslingai aktyvinti nepriklausomai nuo lyties. Dr. Bergas rekomenduoja šias priemones:
- Fitonutrientai: astaksantinas (lašiša, krabai, dumbliai) arba sulforafanas (brokoliai, kopūstai) didina geno aktyvumą.
- Antioksidantai: EGCG iš žaliosios arbatos arba resveratrolis (randamas, be kita ko, vynuogėse ir ankštiniuose augaluose) palaiko geno veiklą.
- Šalčio ir karščio poveikis: pirtys, šaltas dušas ar kontrastinės vonios lavina organizmo prisitaikymo gebėjimus.
- Protarpinis badavimas ir ketogeninė mityba: nedideliai išbandymai organizmui aktyvina apsauginius mechanizmus.
- Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač didelio intensyvumo intervalinės treniruotės, padeda palaikyti geno aktyvumą.
- Saulės šviesa suteikia svarbių signalų geno raiškai.
Tuo pačiu svarbu vengti veiksnių, kurie šį geną slopina. Prie jų priskiriami lėtinis stresas, nuolat padidėjęs insulino lygis, persivalgymas, judėjimo stoka, aplinkos toksinai ir tam tikros cheminės medžiagos, randamos plastikuose ar pesticiduose. Pasak dr. Bergo, vyrai (ir, žinoma, moterys) neturi susitaikyti su trumpesne gyvenimo trukme. Tie, kurie sąmoningai rūpinasi mityba, fiziniu aktyvumu ir gyvenimo būdu, gali aktyviai paveikti savo biologinį laikrodį – kartais net priartindami jį prie moterų ilgaamžiškumo lygio.
