Kepenų transplantacija padeda ligoniui sugrąžinti gyvenimo džiaugsmą

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Retų virškinimo sistemos ir kepenų ligų centre gydoma daugiau kaip 100 autoimuniniu hepatitu, pirminiu biliariniu cholangitu, Vilsono liga, hemochromatoze, nėščiųjų cholestaze, kepenų kraujagyslių ir kitomis retomis kepenų ligomis sergančių pacientų. Šį centrą auditavusi Europos Sąjungos komisija pažymėjo, kad čia – puikios galimybės genetinei retų ligų diagnostikai ir gydymui pačiais naujausiais metodais, apimančiais kepenų kraujagyslių šuntavimą ir stentavimą bei kepenų transplantaciją.


Kepenų transplantacija gyvenimo džiaugsmą grąžino ir 50-metei alytiškei. Kol ji jautėsi sveika, gyveno įprastą gyvenimą: dirbo mylimą darbą, mėgo važinėtis dviračiu gimtajame mieste. Pradėjusios tinti kojos kėlė susirūpinimą, tačiau ji žinojo, jog dirbantiems darbą, kuriame reikia nuolat sėdėti, tokių problemų atsiranda. Bet vieną dieną, nusprendusi ieškoti kojų tinimo priežasties, alytiškė sužinojo diagnozę – kepenų cirozė, kurią sukėlė reta Vilsono liga. Ta diagnozė buvo tarsi patvirtinimas, kad kepenų ligos ateina tyliai ir nepastebimai.

 

„Vilsono liga yra reta paveldima kepenų liga, sutrikdanti vario išsiskyrimą su tulžimi, ir dėl to jis kaupiasi kepenyse, o vėlesnėse ligos stadijose - ir kituose organuose. Laiku nediagnozavus ligos ir nepradėjus specifinio gydymo, pacientams išsivysto kepenų cirozė, lemianti kepenų veiklos sutrikimą, – aiškina Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė doc. Irena Valantienė.

 

Minima moteris iš Alytaus kurį laiką buvo nuolatinė Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos pacientė. Moters būklė po truputį blogėjo, labiausiai ją vargino besikaupiantys skysčiai pilve. Stacionarizavus pacientę Kauno klinikose, kas savaitę jai gydytojai ištraukdavo apie 7 litrus skysčių iš pilvo ertmės. „Moterį taip pat vargino įvairios tiek bakterinės, tiek virusinės infekcijos, sutriko ir inkstų veikla. Kepenų transplantacija buvo vienintelis šansas jai išgyventi“, – sako docentė.

 

Anot Kauno klinikų atstovės Ievos Tamulytės, kepenų transplantacija praėjo sėkmingai, o jos procese dalyvavo didelė profesionalų komanda. Šiai transplantacijai vadovavo Kauno klinikų Chirurgijos klinikos gydytojai chirurgai doc. Albertas Daukša ir prof. Antanas Gulbinas. „Atlikus transplantaciją, pacientei Vilsono liga išgydyta. Nors jai reguliariai reikės atvykti patikrai pas gydytojus specialistus ir visą gyvenimą vartoti imunitetą slopinančius medikamentus, tačiau suteiktas šansas gyventi yra didžiausia dovana. Žibančios akys ir nedingstanti šypsena pacientės veide išduoda puikią savijautą ir naują pradžią,“- teigia doc. I. Valantienė.

 

Šiais metais Kauno klinikose tai - jau penktoji kepenų transplantacija, o 2021-ieji buvo ypatingai sėkmingi – atlikta net 16 kepenų transplantacijų. Doc. I. Valantienės nuomone, pacientės iš Alytaus istorija gali būti paskata kiekvienam abejojančiam kepenų transplantacija – nebijoti, pasitikėti ir suteikti sau šansą gyventi.

 


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis