Magnio magija: kam šis mineralas yra išskirtinai svarbus?

Pastaruoju metu pamėgome diagnozuoti vieni kitiems magnio trūkumą. Kamuoja nuovargis? Viskas erzina? Koją traukia mėšlungis? Į visus šiuos skundus dažniausiai reaguojame siūlydami pagerti magnio papildų. Ar neperlenkiame lazdos?

Dr. Carolyn Dean knygoje „Magnio stebuklas“ teigia, kad magnis yra pats svarbiausias mineralas tiek žmonėms, tiek kitiems gyviesiems organizmams. Jis dalyvauja visuose augalo ląstelių gyvybiniuose procesuose, be jo negalėtų vykti fotosintezė, sunkiai noktų vaisiai ir nesiformuotų sėklos.

Žmogaus organizme šis mineralas dalyvauja daugiau kaip 300 skirtingų cheminių reakcijų. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, laboratorijos „Antėja“ direktorė medicinai laboratorinės medicinos gydytoja Dangira Babenskienė nelinkusi magnio laikyti pačiu svarbiausiu mineralu, bet sutinka, kad jis itin svarbus. „Magnis labai reikalingas širdžiai, plaučiams, raumenims, skeletui, – sako specialistė. – Jis neretai vadinamas moterų mikroelementu, mat koordinuoja gimdos raumenų veiklą. Dažnai skiriamas nėščiosioms, kad gimda nepradėtų susitraukinėti anksčiau ir neprasidėtų priešlaikinis gimdymas. Jo trūkumas gali lemti stiprius menstruacinius skausmus. Rekomenduojamas ir menopauzę išgyvenančioms moterims.“

Pacientams, planuojantiems bet kokią chirurginę operaciją, taip pat patariama vartoti daugiau magnio. Londono universiteto ligoninės gydytojas dr. Sunilas Bhudhia priėjo prie išvados, kad, vartojant magnį, pagerėja trumpalaikės nervų sistemos funkcijos po širdies operacijos. Po šių operacijų magnio lygis gali nukristi net 52 proc. Tai gali sukelti įvairias komplikacijas: trombozę, širdies ritmo sutrikimą, inkstų nepakankamumą, infekciją ir netgi mirtį. D. Babenskienė patvirtina, kad operacijos tikrai gerokai sumažina magnio atsargas, bet negalime teigti, kad įtaką galimoms komplikacijoms daro tik šis mineralas. Pasak specialistės, dar svarbesnis širdžiai yra kalis. Svarbi ir geležis, todėl prieš operaciją vertėtų atlikti ne tik bendrą kraujo, bet ir mikroelementų kiekio tyrimus.

MOTERIS / Agnė Gintalaitė

Sportuojantiems žmonėms magnis padeda išvengti raumenų skausmo, mėšlungio ir netgi pagerinti rezultatus. Mokslininkai F. H. Nielsenas ir H. C. Lukaski 2006 metais atliko magnio svarbos treniruojantis tyrimą ir nustatė, kad ryšys tarp sportinių pratimų ir magnio abipusis: magnis didina raumenų jėgą, saugo juos nuo pieno rūgšties susidarymo, taigi – ir nuo jos sukeliamų skausmų, lėtina oksidacijos procesus, o pratimai padeda šiam mineralui tolygiau pasklisti organizme.

Vašingtono universiteto daktarė Lorrie Brilla atliko vieną tyrimą – 8 savaites atletams skyrė papildomai po 8 mg magnio vienam kūno kilogramui per dieną, ir šie savo raumenų jėgą padidino net 2,5 karto. Net ir tiems, kurie sportuoja savo malonumui, magnio gali reikėti 10–20 proc. daugiau, mat jėgos pratimai skatina labiau išsiskirti šlapimą ir prakaitą, o kartu pasišalina ir magnis. Be to, sportuojant stipriai apkraunama širdis, tad, jei stinga magnio, gali prasidėti aritmija, pavojingai pakilti kraujospūdis.

Išskirtinai svarbus šis mineralas yra kaulams ir dantims. Pasak dr. C. Dean, kalbėdami apie kaulinius audinius, esame linkę pernelyg sureikšminti kalcį, tačiau be magnio jis atneštų daugiau žalos nei naudos, mat magnis padeda palaikyti normalų kalcio kiekį ląstelėse ir pašalina jo perteklių. Per didelis kalcio kiekis gali lemti širdies ligas, skatina formuotis inkstų akmenis, netgi didina kaulų trapumą, – magnis suteikia jiems lankstumo bei atsparumo.

Magnio perdozavimas ne mažiau pavojingas nei jo trūkumas.

Neabejojama ir magnio svarba išgyvenant stresą. „Stresas magnio atsargas ryja tikrai akivaizdžiai, bet neverta tikėtis, kad šis mikroelementas padės mums apsisaugoti nuo stresinių situacijų. Jis veikiau gali tik padėti atsipalaiduoti po jų, – sako gydytoja D. Babenskienė. – Mat kai stinga magnio, nerimas, raumenų spazmai, nemiga kamuoja ir pasibaigus įtemptai situacijai, tad trumpalaikis stresas perauga į užsitęsusį, chronišką. O šis dar labiau eikvoja magnio atsargas. Susidaro uždaras ratas, užplūsta depresinės nuotaikos – žmogus tampa apatiškas, pavargęs, moterys dažnai be priežasties verkia, išgyvena nesuprantamą nerimą. Tokiais atvejais esame linkę kreiptis į psichologą, nors gali būti, kad tereiktų organizmą papildyti reikiamais mikroelementais.“

Ar man tikrai jo trūksta?

Natūralios medicinos propaguotojas dr. Markas Sircusas savo knygoje „Transderminio magnio terapija“ teigia, kad magnio trūksta apie 95 proc. žemės gyventojų, tad visi galime drąsiai jį vartoti be baimės perdozuoti. „Tikrai nepasakyčiau, kad magnio trūkumas nustatomas taip dažnai, – teigia laboratorinės medicinos gydytoja Dangira Babenskienė. – Papildyti jo atsargas rekomenduojame maždaug 30 proc. ištirtųjų, o kritinė būklė būna dar rečiau. Norma yra nuo 0,5 iki 1,1 mml/l, dažniausiai randame apie 8 mml/l. Paprastai organizmas apie tirpstančius magnio išteklius praneša tam tikrais simptomais, vis dėlto pasikliauti vien jais nepatarčiau. Žmonės yra skirtingi: vienų organizmas, net magniui ir pasiekus kritinę ribą, nerodo jokių pastebimų ženklų, o kitų – ima panikuoti vos pajutęs, kad tai gali nutikti. Be to, panašūs simptomai – nuovargis, dusulys – gali kamuoti ir stokojant kitų mikroelementų ar vitaminų. Taigi siūlyčiau nepradėti visų simptomų interpretuoti ir juolab gydyti savarankiškai. Nueikite ir pasidarykite kraujo tyrimą“, – pataria D. Babenskienė.

Tik štai ar galime kraujo tyrimais pasikliauti? Dr. Markas Sircusas teigia, kad ištirti šio mikroelemento lygį organizme nelengva – mat didžiausia magnio koncentracija (net 65 proc.) yra kauluose, maždaug 25 proc. – raumenyse, o likusi dalis pasklidusi po visą kūną. Kraujyje magnio yra tik apie 1 proc. Be to, organizmas magnio kiekį kraujo serume labai griežtai kontroliuoja. Jam sumažėjus, gali sustoti širdis, todėl tinkama koncentracija palaikoma atimant šį mineralą iš kitų audinių. Tad labai klaidinga manyti, kad kraujo tyrimas gali atsakyti į klausimą, ar organizmui trūksta magnio. Laboratorinės medicinos gydytoja Dangira Babenskienė sutinka, kad kraujyje magnio yra nedaug, bet tai lengviausias būdas jį nustatyti. „Nemanyčiau, kad kraujo tyrimas visai neinformatyvus. Dažnai pastebime magnio kiekio svyravimus, taigi tai nėra toks nekintamas dydis, kaip sakote, – teigia ji. – Iš rezervų organizmas magnį pradeda imti, kai šio mikroelemento kiekis kraujo serume pasiekia kritinę ribą. Tad svarbu neleisti tam nutikti ir palaikyti kuo aukštesnę magnio koncentraciją.“

Tiesa, gydytoja siūlo magnio pernelyg nesureikšminti. „Organizmas – sudėtinga sistema, gyvybiniai procesai vyksta sąveikaujant įvairioms medžiagoms, – sako D. Babenskienė. – Labai svarbūs ir kalcio, fosforo, geležies tyrimai. Jei magnio bus pakankamai, o kalcio trūks, kaulai taps trapūs. Dar itin svarbus kalis. Ir, beje, problemų dėl jo kyla dažniau, mat magnis yra kur kas stabilesnis – jį organizmas sunkiau pasisavina, bet ir ne taip lengvai praranda, o štai kalio gali staiga sumažėti ir padaugėti, tad šio mineralo perdozuojama kur kas dažniau. Be to, tiek dėl kalio pertekliaus, tiek dėl trūkumo gali sustoti širdis, todėl niekaip negaliu suprasti žmonių, kurie savarankiškai, neatlikę jokių tyrimų, perka kalio papildus širdžiai. Pastaruoju metu tokių šio mineralo perdozavusių pacientų, ypač vyresnio amžiaus, mūsų laboratorijose nustatoma labai daug.“

Dr. Carolyn Dean įsitikinusi, kad bent jau kalcio atsargomis rūpintis neturėtume, mat jo ir taip turime per daug. Pasak jos, kalcio ir magnio santykis turėtų būti 1:1, nors rekomenduojamas – 2:1. Deja, daugumos žmonių iš maisto gaunamas kalcio ir magnio santykis dabar yra 5:1 ar net 10:1. „Nepasakyčiau, kad jei trūksta magnio, kalcis ima dominuoti, – pastebi D. Babenskienė. – Neretai pastebime, kad jeigu jau trūksta – tai visų svarbiausių mikroelementų. Taip nutinka dėl prastos mitybos, dietų laikymosi, valgymo sutrikimų, išsekimo, patirto streso, operacijų, lėtinių ligų ir kitų veiksnių.“

MOTERIS / Agnė Gintalaitė

Mano tyrimai

Gerai pasvarsčiusi suprantu, kad magnio gali trūkti ir man. Stresą patiriu gana dažnai, pastaruoju metu prasčiau miegu, kartais koją sutraukia mėšlungis, o neseniai dar ir sportuoti pradėjau. Būtų gerai išsitirti, bet tokie specifiniai kraujo tyrimai mūsų poliklinikoje neatliekami, veikiausiai reikia gydytojo siuntimo, o daryti tai savarankiškai turbūt labai brangu? Pasirodo, klystu. Atlikti kraujo tyrimus galima ir be siuntimo, ir kainuoja jie tikrai ne per daugiausia.

Magnis labai reikalingas širdžiai, plaučiams, raumenims, skeletui. Jis neretai vadinamas moterų mikroelementu, mat koordinuoja gimdos raumenų veiklą.

Štai už magnio kiekio patikrinimą sumoku vos 3,5 euro. Panašiai kainuoja ir kitų mikroelementų tyrimai, tad dėl visa ko nutariu pasitikrinti svarbiausius jų. Eilių nėra, procedūra trunka trumpiau nei minutę, o atsakymą gaunu tos pačios dienos vakarą. Ką gi, magnio – 0,83 mml/l. Absoliuti norma. Gal vis dėlto pavartoti ko nors papildomai, kad pasiekčiau tą išsvajotą ribą – 1,1 mmol/l? Gydytoja D. Babenskienė gūžtelėja pečiais – ji nemano, kad verta pildyti tai, ko netrūksta.

„Jei nejaučiate jokių simptomų, nemanau, kad reikia imtis kokių nors priemonių, nes papildyti iki to vieneto gali būti sunku. Gali būti, kad toks kiekis jums natūralus, fiziologiškas“, – sako specialistė. Ji pasiūlo man geriau pasirūpinti kitais mikroelementais, mat kalis, natris ir geležis labiau priartėję prie apatinės ribos. Tiesa, ir šiems kompensuoti D. Babenskienė siūlo ne pagerti papildų, o pareguliuoti mitybą, valgyti daugiau druskos. Gali būti, kad būtent dėl natrio trūkumo mano kraujospūdis toks žemas ir kaip tik todėl, o ne dėl magnio stokos kartais apima silpnumas, jaučiuosi pavargusi.

Magnio perdozavimas ne mažiau pavojingas nei jo trūkumas. Kai koncentracija yra 2,1–2,9 mmol/l, atsiranda mieguistumas, pykina, vemiama. O kai pasiekiama didesnė nei 5,0 mmol/l, gali ištikti koma, sustoti širdis. Tiesa, perdozuoti šio mikroelemento labai sunku.
„Per visą savo darbo praktiką susidurti su magnio pertekliumi man neteko, – sako D. Babenskienė. Manau, kad su maistu jo padauginti neįmanoma. Sunku būtų tai padaryti ir vartojant papildus, nes jie nėra įsisavinami 100 proc., o atsiradęs perteklius pašalinamas per inkstus su šlapimu.

Perdozuoti šio mikroelemento galima nebent tuo atveju, jei yra sutrikusi inkstų funkcija, taip pat leidžiant jo injekcijas – kai magnis patenka tiesiai į kraują.“ Tiesa, ir tai sunkiai įsivaizduojama, nes šiuos procesus paprastai stebi medikai. Injekcijos skiriamos, kai yra akivaizdi magnio stoka ir reikia kuo greičiau atstatyti jo kiekį. „Keista, kai žmonės ima vartoti papildus neatlikę jokių tyrimų. Dar keisčiau, kai be tyrimų juos skiria šeimos gydytojai, – teigia laboratorinės medicinos specialistė. – Tai ne tik išbalansuoja žmogaus savireguliacinę sistemą, vargina kepenis, bet ir nemažai kainuoja.“ Skeptikai atremtų, kad tyrimai taip pat kainuoja, bet jie tikrai nėra tokie brangūs kaip papildai. Be to, tyrimas padeda nustatyti reikiamą dozę ir stebėti pokyčius, įvertinti, ar papildai įsisavinami.

„Kritiniais atvejais magnio atsargas reikia papildyti skubiai, tada žaisti su papildais ar reguliuojant mitybą neverta, – sako D. Babenskienė. – Aš pati dažnai susiduriu su magnio deficitu, nesuprantu, kur jis dingsta iš mano organizmo. Deja, jokie vartoti papildai situacijos iki šiol nepagerino – mano organizmas jų neįsisavina. Kadangi man prireikia ne palaikomųjų, o gydomųjų dozių, retkarčiais tenka pagulėti su lašine.“ Kiek laiko, atkūrę magnio atsargas, galime būti ramūs? Gydytoja sako, kad labai skirtingai. Vieni su šia problema daugiau nesusiduria, kiti tas atsargas praranda per kelis mėnesius. „Tik stebėdami savo organizmą ilgesnį laiką, bent metus, pradėsime suprasti, kaip jis veikia, kokių problemų patiria ir kokiomis priemonėmis galima jas greičiausiai įveikti. Nedidelės, bet laiku atliktos korekcijos neretai padeda išvengti rimtesnių ligų“, – sako D. Babenskienė.

Salotos ar papildai?

Magnio organizmas negamina, tad turime gauti su maistu. Tai nėra labai sudėtinga, juk šis mineralas paplitęs gamtoje, be jo nevyksta chlorofilo gamyba, todėl magnio turi visos žalialapės daržovės. Jo gausu ir grūduose, riešutuose, ypač – migdoluose bei anakardžiuose, ankštiniuose augaluose, bananuose, džiovintuose vaisiuose, jūrų gėrybėse, juodajame šokolade, vandenyje. Tiesa, kad gautume magnio paros dozę, reikėtų išgerti apie 10 l vandens arba suvalgyti 10 bananų.

Beje, suvalgyti – dar nereiškia gauti. Pasak dr. Marko Sircuso, magnio kiekis maiste per pastaruosius 100 metų sumažėjo drastiškai – net 25–80 proc. Tai nutiko dėl kelių priežasčių. Kadangi magnio augalai nesintetina, o gauna iš dirvožemio, svarbi yra šio būklė. Dėl intensyvios žemdirbystės žemė labai nualinta, tad, siekiant greitesnio derliaus, dažniau tręšiama azoto, o ne magnio trąšomis. Be to, apdorotame maiste jo apskritai beveik nelieka. Tarkim, baltų miltų gamybos procese 85 proc. šio mikroelemento pašalinama. Negana to, norint jį pasisavinti per skrandį, reikalinga tinkama rūgštinė terpė, o šios dauguma šiuolaikinį perdirbtą maistą vartojančių žmonių neturi. Net jei rūgštinė terpė ir tobula, per skrandį absorbuojama tik iki 50 proc. suvartoto magnio. Nors tiesos šiuose teiginiuose nemažai, vis dėlto vargu ar ji absoliuti. Juk tie 70 proc. magnio stoka nesiskundžiančių ir specialių papildų nevartojančių žmonių kažkaip gauna reikiamą šio mineralo kiekį?

Beje, iš papildų kiekvienas organizmas magnį pasisavina taip pat skirtingai, todėl atsirinkti tinkamiausius galima tik bandant. Kai kuriems didesnės šio mineralo dozės sukelia pykinimą, viduriavimą, tad pasidaro dar blogiau – užuot papildę magnio atsargas, dar daugiau jo netenkame. Markas Sircusas siūlo vartoti transderminį magnį – įsisavinamą per odą. Prekiaujantieji juo tikina, kad populiariausi produktai Epsomo druska (magnio sulfatas) ir magnio aliejumi vadinamas magnio chloridas yra pats geriausias būdas gauti šio mikroelemento, nes apeinamas virškinamojo trakto barjeras. Epsomo druskos pavadinimas kilo nuo Anglijos miestelio, kuriame dar XVII a. ir buvo atrasta – vietos ūkininkas pastebėjo, kad gyvulių nemėgstamas šaltinio vanduo gydo odos žaizdas. Taip niekam nežinomas Epsomo miestelis suklestėjo ir tapo vienu pirmųjų SPA miestų Didžiojoje Britanijoje. Ši druska naudojama grožio procedūroms, saulės nudegintoms ar uodų įkąstoms vietoms gydyti, vonelės skirtos atsipalaiduoti, sumažinti raumenų skausmus, mėšlungį. Pastarąsias problemas turėtų spręsti ir magnio aliejus. Tiesa, jį naudojantieji dažnai skundžiasi atsiradusiu niežuliu, o šio produkto platintojai atremia, kad niežulys rodo, kaip stipriai žmogui trūksta magnio. Vos tik organizmą jo prisotinsite, niežėti liausis. Dermatologai tai vadina paprasčiausia alergija ir teigia, kad odos barjeras, saugantis mus nuo žalingų aplinkos veiksnių, yra dar stipresnis nei virškinamojo trakto ir kad per odą tiesiai į kraują jokie mineralai patekti negali.

Gydytoja D. Babenskienė apie transderminį magnį sako girdinti pirmą kartą: „Man neteko ir iš savo pacientų apie tokį girdėti. Būčiau labai laiminga, jei transderminis magnis iš tiesų veiktų, pati jį rinkčiausi. Tikrai negalima teigti, kad odos barjeras toks stiprus, jog niekas jo neįveikia. Juk naudojame įvairius skausmą malšinančius, raumenims ar sąnariams gydyti skirtus tepalus, ir jų veikliosios medžiagos kažkaip tikslą pasiekia? Odoje irgi yra kraujotaka, tad magnis gali patekti į kraują. Tik nedrįsčiau teigti, kad per odą jis lengviau pasisavinamas nei geriant, juk odos pH yra kitoks nei skrandžio. Reikėtų išsiaiškinti, ar šie preparatai kuriami taikant specialias formules, ar naudojami priedai, padedantys tam magniui patekti, ar tai tik reklaminis triukas.“

Atsargiau vartoti magnį rekomenduojama žmonėms, turintiems problemų su inkstais, kurių žemas kraujospūdis ir lėtas širdies ritmas. Dėl inkstų gydytoja Dangira Babenskienė sutinka – jų funkcija tikrai svarbi, bet dėl žemo kraujospūdžio abejoja. „Perdozavus magnio, pernelyg prasiplečia kraujagyslės, sulėtėja širdies darbas, gali prasidėti hipotonija, bet nepasakyčiau, kad žmonėms, kurių iš prigimties žemas kraujo spaudimas, pavojinga vartoti magnį. Priešingai, jis reguliuoja kraujospūdį ir kraujagyslių tonusą“, – teigia specialistė.

Kaip atpažinti, kad jums gali trūkti magnio?

Pataria laboratorinės medicinos gydytoja Dangira Babenskienė.

* Dažnai patiriate raumenų mėšlungį, trūkčioja akies vokas, tirpsta galūnės.
* Rytą atsikeliate kaip sudaužytas, nors iš vakaro neturėjote didelių fizinių krūvių.
* Kankina nuovargis, nemiga, nerimas, viskas erzina.
* Kartais atrodo, kad sunku įkvėpti oro, prasideda dusulys.
* Magnio koncentraciją reikėtų stebėti, jei sergate virškinamojo trakto, inkstų ligomis, gausiau prakaituojate, itin aktyviai sportuojate ar patiriate nuolatinį stresą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis