Matyt, kūnas dėkoja už sumažintą cukraus kiekį. Tokie rezultatai džiugina, nors, prisipažinsiu, buvo dienų, kai stovėjau ir liūdnu žvilgsniu žiūrėjau į saldainius parduotuvės lentynose ar zyziau vyrui, kad noriu ledų, bet man ne-ga-li-ma!!! Ir aš šaunuolė – nė mažiausio saldainiuko per tą laiką nesuvalgiau.
Pusryčiams renkuosi košes, apie kurias jau rašiau, ir šviežiai spaustas vaisių sultis. Supratau, kad vaisių, kuriuose yra natūralaus cukraus, vengti nereikia. Pietums ir vakarienei valgau daržoves bei mėsą ar žuvį. Gyvenimas ir be cukraus gali būti saldus. Bet nemeluosiu ir prisipažinsiu, kad cukraus labai pasiilgstu. Ypač rytais, ypač dviejų šaukštukų į juodąją arbatą... Kalbėdama su „Livinn – sveiki produktai“ eksperte Guoda pasiguodžiau, kad bus sunku, nes arbata be cukraus man neskani... Guoda man patarė rinktis tiesiog skanią arbatą, į kurią nereikėtų dėti cukraus.
Japoniškų žaliųjų arbatų skonio gama plati, o antioksidantų kiekis didžiausias (nes jos apdorojamos švelniai). Guoda papasakojo, kad, pavyzdžiui, žalioji arbata matcha yra ypatingai smulkiai malti arbatos lapeliai. Visų naudingųjų medžiagų ji turi daugiau, nes išgeriama visa žalioji dalis. „Keiko Matcha Premium“ arbata yra auginama pusiau šešėlyje. Taip arbatos lapeliuose pasigamina daugiau chlorofilo, taninų ir rytais taip trokštamo kofeino, o štai karčiųjų medžiagų būna mažiau. O ir ruošiama ji plakant bambukine šluotele – visa ceremonija!
Savo sveikų be pridėtinio cukraus produktų dėžėje radau žaliosios arbatos, šaltalankių ir spanguolių arbatos bei ekologiškos kakavos. Žalioji arbata manęs niekada nežavėjo, tačiau gerti ją galiu ir cukraus dėti į ją visiškai nesinori, o štai šaltalankių ir spanguolių arbata man buvo atradimas – gaivi ir puiki arbata, tinkanti tiek ryte, tiek vakare.
Į kakavą žiūrėjau įtariai – nuo vaikystės man kakava turi būti saldi ir taškas. Tačiau „Livinn“ interneto puslapyje radau sveikų saldainių receptą ir jame panaudojau kakavą. Viskas labai paprasta: imi stiklinę migdolų ir stiklinę datulių, viską sumali, pridedi šaukštą kakavos, padarai rutuliukus ir valandėlę pašaldai šaldytuve. Viskas – sveikuoliški saldainiukai paruošti. Pabandykit! Žinoma, ne jūsų įprastas Snikeris, bet vis tiek nom nom.
Pradėjus savo mėnesį be cukraus man iškilo vienas svarbus klausimas: o kaipgi bus su šampanu? Na, mielosios, juk mūsų gyvenime tikrai kartais būna mažos šventės, kurias norisi pažymėti pakeliant burbuliukų taurę! Mano gyvenime kaip tik tokia šventė pasitaikė – įkurtuvės (su vyru ir visa gauja taksų persikėlėme į didelį namą). Taigi prieš šventę pradėjau ieškoti informacijos apie cukrų ir alkoholį. Tikriausiai visi žinote, kad alkoholis kaloringas. Tarkim, išgėrę pusę litro degtinės kalorijų gautumėt tiek, kiek sučiaumoję visą sviesto pakelį. Bet degtinės aš negeriu, mane labiausiai domina mūsų, merginų, mėgstamas gėrimas – šampaniukas. Radau! Pasirodo, svarbiausia pasirinkti tinkamą gėrimo rūšį. Visos žinome, kad šampanas skirstomas į saldų, pusiau saldų, sausą ir t. t. – pagal cukraus kiekį jame.
Pradėkime nuo nesaldžiausio – Brut nature. Tai vienas brangiausių putojančių vynų, kuriam gaminti naudojamos aukščiausios kokybės žaliavos. Šis šampanas natūralus, nesaldintas, jame cukraus būna ne daugiau 3 g / 1 l. Tačiau jei ragaujate ne šampaną, o putojantį vyną, tokios rūšies tikrai nerasite. Bet rasite pažymėtą Brut. Cukraus šiame gėrime – ne daugiau kaip 15 g / 1 l. Tai vienas populiariausių putojančių vynų. Toliau Sec (Dry). Tai sausas putojantis vynas, kurio cukraus kiekis svyruoja nuo 17 iki 35 g / 1 l. Matot, kaip didėja cukraus kiekis? Visų žinomame „pusiau sausame“ jo dar daugiau. Čia cukraus rasite nuo 33 iki 50 g / 1 l. Ir galiausiai, saldusis šampanas ar putojantis vynas (Sweet ar Doux) , kurį neišmanėliai vyrai nešasi į svečius, žinodami, kad ten bus moterų (aš į tokį vyrą iškart žiūriu įtariai). Tokiame cukraus būna daugiau kaip 50 g / 1 l. Saldų šampaną degustuoti jau seniai nebemadinga!
P. S. Ok, vieną rytą visgi gėriau juodosios arbatos ir su cukrumi… Bet tik vieną kartelį.
Iki,
Skaiva
Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė: Skaiva sako, kad degustuoti saldų šampaną jau seniai nemadinga. Galvoju, gal yra šansų, kad valgyti saldžiai taptų nebemadinga? Tada žmonės galėtų nusipirkti nesaldintos duonos. Iš tiesų, ir pati pastebiu, ir žmonės sako, kad bene sunkiausia cukraus išvengti... duonoje. Nei šis, nei tas. Tenka ieškoti tiesiog mažiau saldintos.
Beje, alkoholis, net ir nesaldintas, kelia apetitą ir apsunkina pagundų, tarp jų ir cukraus, kontrolę. Dėl arbatos be cukraus. Aš pati labai mėgstu gerą juodąją arbatą, ypač Earl Grey. Nebededu į ją cukraus jau nuo paauglystės, su pirmosiomis dietomis. Pamenu, atpratau gana greitai, per kokias 3–4 dienas, nors tada arbatos tikrai nebuvo kokybiškos. Tiesiog vietoje saldumo skonio atsiranda arbatos skonis. Manau, kad kelias mažinti cukraus kiekį palaipsniui šiuo atveju yra geriausias.
O prie žaliosios arbatos mes dar grįšime. Ji pradžioje gali būti įnoringa ponia.
