„Oi, čia bus lengva, nes aš juk taip sveikai maitinuosi“ – pamaniau. Ir puoliau aiškinti, kad dažniausiai valgau liesą jogurtą, kiaušinius, juodą duoną su sėklom, varškę, vaisių salotas. Bepasakodama staiga suprantu, kad vos ne šaukštukais į save rytais kišu cukrų. Na, ok, kiaušiniuose mano žiniomis cukraus nėra, nebent jie šokoladiniai. Bet duona, varškė, vaisiai ir jogurtas tikrai pagardinti nemažu kiekiu cukraus, ypač mano mėgstamas liesas jogurtas, riebalų jame nėra, o va cukrus tyko ir tyliai tikisi celiulito gumbeliais nusėsti ant mano sėdynės. Priminsiu – vienas šaukštelis cukraus lygus maždaug 4 gramams, suvalgius nekaltą jogurtuką kartu suvalgai ir tris su kaupu šaukštukus cukraus.
Tai ką valgyt? „Pabandysim košes“, – pasakė Guoda, o man prieš akis iškart iškilo vaizdas: aš darželyje, labai nelaimingu veidu sėdžiu priešais pilną lėkštę manų košės, ant kurios jau užsitraukus ta bjauri gleivėta pluta (tikiuosi, nevalgot dabar skaitydami...). Aš jums nemeluoju – darželis buvo paskutinė vieta, kur kažkas man bandė įsiūlyti košės. Vienintelės kruopos per paskutinius 20 ar daugiau metų pasiekdavusios mano skrandį buvo grikiai, ir tai tik greitai paruošiami.
Aš nevalgau net visų mėgstamų ryžių. Kruopos buvo visiškai išbrauktos iš mano raciono ir net nežinau kodėl. Gal dėl to, kad jos – vaikų maistas, gal dėl to, kad neskanu, o gal ir dėl to, kad buvau įsitikinus, kad košės tukina... Ilgai netrukus sužinojau, kad mano vienintelėje mėgstamoje greitai paruošiamoje grikių košėje, ŽINOMA, yra pridėta cukraus.
Dabar man gėda, bet tada aš taip ir neišdrįsau prisipažinti, kad visiškai absoliučiai nevalgau ir nepasiilgstu jokių košių. Todėl sunkioje sveiko maisto dėžėje, kurią man įteikė „Livinn – sveiki produktai“, radau net tris skirtingas košes... Papuolei, melagėle, pagalvojau, bet prisiminiau, kad anksčiau nevalgiau ir kaparėlių bei alyvuogių, o dabar jos man skanios. Taigi nutariau pabandyti ir su košėmis. Šiam bandymui skyriau vieną savaitgalio rytą. Pasiruošiau iškart visas tris košes. Nepasakosiu, kaip aš jas viriau, nes įtariu, kad čia tik man vienai buvo pirmas kartas. Taigi prieš mane trys nauji patiekalai: biodinaminių avižų dribsnių košė, biodinaminių keturių grūdų dribsnių košė ir biodinaminė skaldytų trijų grūdų mišinio košė. Ši, beje, virdama labai skaniai kvepėjo riešutais. Pirmą ragavau avižinę – šitą bent jau vaikystėje valgiau ir ligoninėje, pamenu, duodavo...
Paragauju be nieko – fui, bandau dėti sojos, vis tiek fui, soja ir avižos nedraugauja tikriausiai, taigi paruošiu ją iš naujo, dedu truputį druskos – valio, valgoma! Jaučiuosi kaip šaunus, sveikas gražuolis arklys, valgantis labai geras avižas. Juokauju, tikrai skanu, reikėtų dar rasti kitokių priedų, kurie tinka šiai košei. Antroji – keturių grūdų dribsnių, pasimokius su avižine nebeeksperimentuoju ir tiesiog pasūdau – skanu, tikrai neblogai ir geriau už avižas, įdomesnio skonio ir nėra tų avižų gleivių (atsiprašau avižinės košės gerbėjų). Trečioji – skaldytų trijų grūdų košė. Virdama kvepėjo kaip pasiutus, bet išvirusi buvo sprangoka, tačiau sviestas ir druskytė labai pataisė situaciją, net šiek tiek panašu į mano mėgstamus grikius, tik kitą kartą ją virsiu sultinyje.
Mano košių konkurse nugalėjo keturių grūdų dribsnių košė. Tikrai ją valgysiu rytais šį mėnesį, o gal net ir jam pasibaigus. Beje, tos košės labai jau sočios, bet tą jūs turbūt irgi žinojot, čia man – košių diletantei – naujiena. P.S. prie puodų priėjęs vyras, paragavęs irgi pasirinko mano košę nugalėtoją.
Pasižadėjau jums sekti savo svorį per šį mėnesį. Taigi atveriu kortas: prieš pradėdama šį projektą svėriau 76 kilogramus. Žinau žinau, vėl apsileidau ir šiek tiek priaugau (mano ūgis 180 cm). Bet gal dabar, stebint ką valgau, viskas pasikeis? Tiesa, per pirmąsias dienas svoris nepakito, bet čia tik dėl to, kad per tą laiką įvyko šventė, kurios metu teko palepinti save šampanu. Tiesa, kitą kartą papasakosiu jums ką gerti, norint išvengti to baisaus cukraus ir kiek jo yra šampano taurėje, kurią kartais, mielos damos, tikrai galim sau leisti, nes mes esame damos.
Iki pasimatymo
Skaiva
Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė: Noriu pašnekėti būtent apie košes, ne apie cukrų. Pirma, košės puikiai gali būti valgomos be cukraus, antra, žmonės jų nemėgsta dėl prastos košių kokybės, nes daugelis tai patyrė. Atrodo, koks gi skirtumas – košė yra košė. Bet jos skiriasi iš esmės! Tai priklauso nuo grūdo rūšies, kokybės ir paruošimo. Košės skoniui labai svarbi tekstūra. Skaiva mini avižų ir manų košių „gleives“. Kam jos nepatinka, geriau rinktis stambesnių grūdų košes.
Pavyzdžiui, neskaldytos avižos (tik jas reikia gerokai ilgiau brinkinti), skaldytos miežių ar kviečių kruopos ir stambūs dribsniai suteikia progos pakramtyti ir visiškai neturi to daugelio nemėgstamo glitumo. Be to jų skonis įvairesnis ir mažiau „prašosi“ cukraus. Dėmesio! Greitai paruošiamos košės pakelyje cukraus rasite labai dažnai, todėl jei jums išties aktualu greitai pasigaminti košę, užsipilkite gerų smulkių dribsnių, bet ne košės ruošinio.
Skaiva išbandė biodinamines košes. Biodinaminis ūkis turi savų auginimo ypatumų, tad būtent grūdų produktų skonis itin geras. Ekologiškos košės taip pat skiriasi nuo įprastinių. Gal ir nekeista, nes grūdų auginimas šiais laikai yra ypač chemizuota industrija.
Beje, Skaivos pirmas įspūdis nėra netikėtas. Nors jau ir prekiavome košėmis, mano vyras jas pamėgo tik paragavęs biodinaminės keturių grūdų košės, kuria maitinau dukrą, kai ji buvo visai maža... O paskui ir jos vyresnis brolis užsikabino. Iki to laiko ir jiems košės asocijavosi su „valdišku“ maistu, kurį valgyti visi liepia, bet niekas nenori.
Prisijungti prie „Mėnesio be cukraus“ galite ir jūs!
Daugiau informacijos – Livinn – sveiki produktai Facebook
Užsakymo nr.: PT_70925020
