Ar labai saldi išlaikytinės dalia?

Jokia kita smurto rūšis taip sumaniai nesislepia po rūpesčio ir globos kauke, kaip ekonominis smurtas.

Jis neduoda pinigų pėdkelnėms, reikalauja taupyti vandenį ir elektros energiją, verčia parnešti pirkimo kvitus už bet kokią smulkmeną... Sakysite, na, ir kas. Tai tik taupus vyras. O taupumas šiais laikais - dorybė.

Net jei moteriai ir kirba mintis, jog ji yra žeminama, pasiskųsti negali niekam. Ir jau tikrai tai nėra priežastis rašyti pareiškimą policijoje. Jokia kita smurto rūšis taip sumaniai nesislepia po rūpesčio ir globos kauke, kaip ekonominis smurtas.

Net seksualinį smurtą įrodyti lengviau. Jei policininkai ir bus įsitikinę, kad seksualiai patenkinti savo vyrą yra kiekvienos padorios moters pareiga, pamatę mėlynes ar suplėšytus drabužius, privalės paskirti medicininę ekspertizę ir registruoti įvykį. Bet pabandykite jiems pasakyti, kad vyras neleidžia dirbti, bet tuo pat metu vadina veltėde ir reikalauja pamaitinti šeimą už 5 litus per dieną. Jie tik nusijuoks. Išties - kam dabar lengva. „Džiaukis, kad kažkas tave išlaiko", - dar pridurs.

Gniuždantis šykštumas
Kristina puikiai žino, kurioj parduotuvėj pigesni kiaušiniai, ir kur nebrangiai galima nusipirkti mėsos likučių. Sako, kad iš 15 litų sugebėtų paruošti ištaigingus pietus 4 asmenims. Taip pat ji žino, kur galima nusipirkti gero delikatesinio vytinto kumpio, bet jo skonį nelabai įsivaizduoja - jis tik vyrui. Tualete ji įprato gamtinius reikalus atlikti tamsoje - taip taupoma elektra. Ir tikrai - kam ta šviesa, sėdint ant klozeto. Per televizorių žiūri tik žinias. Ir „Akistatą", kuri patinka jos vyrui. Drabužius perka padėvėtų rūbų parduotuvėse, ir tik - per išpardavimus. „Nepatikėsi, kokių gerų dalykų man pavyksta rasti už 2 litus!" - džiūgauja Kristina. Ir tikrai - ji atrodo visai stilingai. Daug kas dabar taip gyvena? Bet statistiškai Kristina nepriklauso skurdžių gyventojų sluoksniui - jos vyras uždirba virš 4 tūkstančių litų. Šykštumas? Net ir ne tai. Sau jis leidžia ir kavines, ir gerus kostiumus, ir normalų maistą. Tiesa, laiko jį atskirame šaldytuve, prie kurio kitiems šeimos nariams uždrausta artintis. Kristinos išsilavinimas - vos vidurinis. Gal ir galėtų susirasti kokį kuklų darbelį už minimalų atlyginimą, bet jos vyras paskaičiavo, kad neapsimoka - kas tvarkys namus, pigiai virs gerus pietus, lygins skalbinius, parveš iš mokyklos vaikus? Kristina su pavydu klausosi, kaip kitos šeimos planuoja išlaidas, pirkinius, keliones... Ji nežino, kas tai yra bendras biudžetas, ir net supratimo neturi, kiek vyro sąskaitoje yra pinigų. Net butas registruotas jo motinos vardu. Bet ji neįsivaizduoja, ką čia galima būtų pakeisti - juk pinigus uždirba jis? Vadinasi, ir skirstyti juos turi jis. Labiausiai jai skauda širdį, kai pinigų prireikia vaikams - kiekvienai ekskursijai, pratybų sąsiuviniui ar pieštukui jie turi maldaute maldauti ar netgi užsidirbti.

Ekonominė priklausomybė - labai galinga jėga. Net tos moterys, kurios patiria fizinį smurtą, linkusios geriau kentėti smūgius, nei pasmerkti skurdui save ir savo vaikus. Beveik visos kalbintos smurto aukos, kalbėdamos apie motyvus, kurie sutrukdė išsiskirti su smurtautoju, mini ekonomines priežastis: „neturėjau, kur eiti", „nežinojau iš ko gyventi", „nenorėjau jam palikti bendro turto, o dalintis jis nesutiko", „jis nesutiko parduoti buto" ir pan.

Žeminantis dosnumas
Su šykščiais vyrais gyvenančias moteris esame linkę užjausti. Kas kita, kai vyras yra dosnus ir leidžia moteriai nedirbti, motyvuodamas, jog pats viskuo pasirūpins. Anot psichologų, patekti į tokius spąstus labai lengva. Iš pradžių tai atrodo kaip rūpestis ir globa. Mėgaujiesi galimybe turėti viską, nieko nedirbdama. Bet pamažu prarandi kvalifikaciją, darbo įgūdžius, tavo „akcijos" darbo rinkoje krinta ir tai, kas atrodė kaip laisvas pasirinkimas, tampa vienintele galimybe. Vyrams pinigai asocijuojasi su valdžia. Tie, kurie nori priversti moterį paklusti, bet nedrįsta imtis fizinės prievartos, renkasi subtilesnę formą - ekonominę prievartą. Anot Vyrų krizių centro psichologo Arūno Kuro, tokia prievartos forma būdingesnė aukštesnio išsilavinimo ir intelekto vyrams.

Žvelgdamos į prabangiais „Lexus" automobiliais pravažiuojančias moteris, neretai joms pavydime lengvo ir gero gyvenimo. Tačiau kartais jų tobula išvaizda slepia netikrumą, baimę, pažeminimą ir nerimą dėl ateities.

Su būsimuoju vyru Kęstu Joana susipažino studijuodama. Ji buvo ketvirto kurso studentė, būsimoji kelių inžinierė. Jis užėmė aukštas pareigas policijoje. Oficiali jo alga siekė vos 2000 litų, tačiau kyšiais susirinkdavo 5 kartus daugiau. Susituokė „iš reikalo". Taigi mokslus Joanai teko iškeisti į žindymą.

„Jis mane lepino, negaliu skųstis, - pasakoja Joana. - Pirkdavo drabužius tik prestižinėse parduotuvėse, šaldytuvas buvo pilnas maisto. Tiesa, grynųjų turėdavau tiek, kiek jis sugalvodavo duoti. Kai būdavau „gera", gaudavau ir 500 litų, o kai jis neturėdavo nuotaikos arba jį kuo nors sunervindavau, neduodavo nieko. Buvau visiškai priklausoma nuo jo dosnumo. Išmokau meilikauti, žemintis, būti gerutė. Kai reikėdavo kam nors pinigų, negalėjau tiesiog pasakyti - turėjau murkti, daryti masažą ar palepinti jį oraliniu seksu. Kartais šlykštėdavausi pati savimi - juk buvau be kelių dienų inžinierė, o ne kokias nors elitinė prostitutė su nebaigtu viduriniu! Kitos moterys, matydamos mano prabangią mašiną ar kailinukus, man pavydėdavo, bet aš žinojau - savo neturiu nieko. Visa tai jis bet kurią akimirką gali atimti taip pat lengvai, kaip ir padovanojo."

Vaikui paaugus Joana bandė ieškoti darbo. Kęstas visus jos gautus pasiūlymus atmesdavo: vienur firma jam atrodė nepatikima, kitur vadovas - iškrypėlis, dar kitur - darbo sąlygos žeminančios: „Mano žmona bus sekretorė?! Tik per mano lavoną!" Kai ji galop įsidarbino, jis pradėjo ją terorizuoti skambučiais. Skambindavo į darbą ir aiškindavo, kad dukra patiria depresiją darželyje, kad namai pavirto kiaulide, kad jo marškiniai prastai išlyginti. Vieną dieną girtas įvirto pas ją į ofisą. Jos viršininką išvadino gaidžiu, paklausė, ar žino, su kuo turįs reikalą, ir patikino, kad netrukus jų sušniaukšta firmelė bus uždaryta. Kas nori kovoti su psichu? Joana buvo atleista. Panaši istorija nutiko ir kitoje firmoje. Joana suprato: arba darbas, arba šeima. Pasirinko šeimą. Dabar jų dukrai jau 10 metų. Gudruolė Joana turi slaptą sąskaitą, kurioje laiko beveik 100 tūkstančių iš vyro išmelžtų litų. Kai surinks bent jau mažam vieno kambario butui, skirsis ir eis dirbti. Tik abejoja, ar norės kas nors ją priimti - be išsilavinimo, be darbo patirties?..

Kaip atpažinti ir išvengti ekonominio smurto
Tai gana sudėtinga smurto forma. Šios rūšies prievarta gali būti visų socialinių sluoksnių šeimų gyvenime. Galite manyti, kad prieš jus taikomas ekonominis smurtas, jei:

- jums neleidžiama dirbti;
- visi pinigai yra jūsų partnerio rankose, ir jūs turite nuolat jų prašyti savo reikmėms;
- negaunate pinigų būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai, išsilavinimui);
- visi šeimos finansiniai sprendimai priimami vienvaldiškai;
- atsisakoma išlaikyti vaikus gyvenant santuokoje ar skyrybų atveju, jeigu vaikai lieka su motina;
- atsisakoma teikti šeimos nariui informaciją apie realią šeimos turtinę padėtį;
- prieš skyrybas turtas užrašomas smurtautojo giminaičiams ar kitiems asmenims.

Geriausias būdas išvengti ekonominio smurto - pasirūpinti savo finansine nepriklausomybe. Nesvarbu, kad vyras tikina, jog jūsų darbas vertas grašių, kad jis gali išlaikyti šeimą ir duoti jums kur kas daugiau. Net jei jis išties atrodo geras ir rūpestingas, ir neturite jokio pagrindo įtarti blogų kėslų, pamąstykite apie tai, kas nutiks, jei jis vieną dieną pamils kitą moterį ir jus paliks; jei jis praras darbą ar netgi numirs. Visada jausitės psichologiškai tvirčiau turėdama net ir menką, bet savo pajamų šaltinį. Tai ne tik suteiks jums daugiau pasitikėjimo savimi, bet ir neleis prarasti savo vertės darbo rinkoje. Beje, ne tik darbo rinkoje, bet ir vyro akyse - kadangi vyrai žmogaus vertę neretai linkę sieti su jo pajamomis, pinigus uždirbančią partnerę jie nesąmoningai gerbia labiau nei visiškai išlaikomą.

Jei nutiko taip, kad šiuo metu dirbti negalite (auginate vaikus, slaugote kitą šeimos narį ar pan.) ir sutarėte, kad šeimos išlaikytoju taps vyras, vertinkite šią situaciją kaip dviejų lygiaverčių partnerių susitarimą, o ne kaip valdovo ir pavaldinio santykius. Jūs turite teisę dalyvauti bendruose finansiniuose šeimos sprendimuose ir naudotis bendru biudžetu. Nemažai šeimų neturi bendro biudžeto ir susitaria pinigus tvarkyti atskirai. Tokiu atveju bent jau išsireikalaukite stabilią sumą, kurią galit skirti savo reikmėms, nepateikinėdama jokių atsiskaitymo kvitų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis