Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, jei pastaruoju metu nesportavęs ir viršsvorio turėjęs žmogus numetė nemažai svorio ir savo fizinę būklę gerinti nusprendė bėgiodamas? Pavyzdžiui, „Nutriless“ lieknėjimo projekte „Mes tikim – tu gali!“ pavasarį dalyvavęs ir per kelis mėnesius 25 kg numetęs vilnietis Konstantinas Daunaras pradėjo bėgioti ir jau sudalyvavo maratone, kur įveikė 4,2 km. Jūs prižiūrėjote Konstantiną projekto metu ir žinote jo fizinius pajėgumus.
Kadangi jo svoris dabar 75 kg, bėgioti jis tikrai gali. Svarbiausia, kad darytų tai sąmoningai ir nekeltų krūvių per greitai.
Mums atrodo, kad raumenys jau gali tai padaryti. Jie, taip pat širdis fiziniam krūviui pasiruošia žymiai greičiau negu raiščiai ir sąnariai. Pastarieji turi adaptuotis prie krūvio didėjimo ir jie tai daro lėčiau nei raumenys ir širdis.
Per greitai didindami krūvį, visų pirma pakenksime sąnariams. Jeigu daug metų nebėgiojome, o dabar per tris mėnesius numetėme nemažai svorio, mums gali atrodyti, kad jau galime bėgti. Galime, tačiau tik jeigu mėnesį per treniruotę bėgsime po kilometrą, antrą mėnesį – po tris, o penktą mėnesį – po 6 kilometrus. Toks krūvis saugus ir optimalus, tačiau ir jis labai individualus. Pagrindinis dalykas – įvertinti, kaip jaučiasi mūsų kelio sąnariai ir stuburas. Jeigu kitą dieną jaučiame, kad maudžia kelius, vadinasi, krūvis buvo per didelis. Negalima bėgioti ir tuo atveju, jeigu kelius skauda bėgimo metu.
Skausmas yra pagrindinė indikacija, kad kažkas negerai. Tokiu atveju reikia pasikonsultuoti su specialistu – gali būti, kad neteisinga bėgimo technika, ar per greitai pradėjome didinti bėgimo treniruočių atstumus. Nors fizinis pajėgumas leidžia tai padaryti, kūnas nėra tam pasiruošęs.
Jokiu būdu skausmo negalima ignoruoti, nes bus tik blogiau.
Ką dar signalizuoja skausmas?
Žmonės dažnai nesugeba atskirti skirtingų skausmo rūšių. Dažnai painiojamas pieno rūgšties susikaupimas fizinės veiklos metu dėl per didelio krūvio, kai treniruotės metu darome daug pakartojimų, ir, pavyzdžiui, nuo jų pradeda „degti“ šlaunys. Tai nėra blogai, tik galbūt ne kiekvieną treniruotę reikėtų to siekti.
Kai skauda raumenis kitą dieną, tai taip pat yra fizinio krūvio pasekmė, bet pieno rūgštis šiuo atveju jau niekuo dėta, o dažniausiai kaltos įvykusios raumenų mikropažeidos. Raumuo atsistato – per 48 val., ilgiausiai per 72 val. Jeigu raumenis po trijų dienų vis dar skauda, krūvis buvo gerokai per didelis.
Tačiau jei skauda kelius, nugarą, reikia tai vertinti žymiai atsakingiau ir kruopščiau. Skausmo keliuose neturėtų būti nei sportuojant, nei kitą dieną. Nebent būta kokių nors patologijų, kelio mobilumo sumažėjimo ir bandome padidinti judesio amplitudę, nors anksčiau negalėjome. Tada kitą dieną kelius gali truputį mausti. Tokių skausmų atvejais geriausia konsultuotis su kineziterapeutu. Kai sąnarius skauda judėjimo metu, tai yra kineziterapeuto, ne mediko darbas.
Kokią įtaką treniruočių rezultatui turi žmogaus amžius?
Tyrimais įrodyta, kad jei pradedama sportuoti labai vėlai, pasiekti aukštų rezultatų labai labai sunku. Kuo anksčiau pradedame judėti ir sportuoti, tuo geresnių rezultatų galime pasiekti. Jei iki 25 metų žmogus visiškai nesportavo, pradėjęs tokiame amžiuje jis gali pasiekti, kad neturės viršsvorio, bet greičiausiai niekada nebus atletas. Turiu omenyje išvaizdą. Tuo tarpu ištvermę galime lavinti pakankamai ilgai, nes tai viena ilgiausiai išsilaikančių fizinių savybių. Būdami 40-50 metų ištverme galima konkuruoti su 25-mečiais, nors jėgos rodikliai krenta labai smarkiai.
Noriu pabrėžti, kad bet koks darymas yra geriau negu nieko nedarymas. Tik pagrindinis dalykas, kurio prašau žmonių, kad jie sportuotų saugiai, nežalodami savęs. Mes sportuojame turėdami tikslą tapti sveikesniais, bet nežinodami, kaip teisingai tai daryti, galime sau pakenkti.
Užsakymo nr.: PT_76210253
