Kapavietė buvo atrasta, kai atliekant statybos darbus netoli Lisbjergo – kaimo, esančio už septynių kilometrų į šiaurę nuo Orhuso, antro pagal dydį Danijos miesto – buvo atkastas lobis, kuriame rasta perlų, monetų, keramikos dirbinių ir dėžutė su aukso siūlais.

Archeologai kasinėjimų vietoje aptiko apie 30 kapų, atsiradusių X a. antroje pusėje, kai valdė žymusis karalius Haraldas Mėlynadantis, pranešė Orhuso Moesgardo muziejus.

Pasak muziejaus archeologo Madso Ravno, kapai greičiausiai priklauso kilmingai vikingų epochos, kuri tęsėsi VIII–XI a., šeimai, kurios ūkis praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo aptiktas už mažiau nei kilometro nuo laidojimo vietos.

„Tai galėjo būti vienas iš Haraldo Mėlynadančio erlų ar valdytojų“, – naujienų agentūrai AFP paaiškino M. Ravnas.

M. Ravnas pažymėjo, kad karalius, kuris dabartinėje Danijos teritorijoje įvedė krikščionybę, tam tikrus regionus valdyti pavedė kilmingiesiems.

Tyrėjai kapavietėje taip pat aptiko žmonių palaikų, pavyzdžiui, dantų ir kaulų.

„Žmonės iš esmės į kapą nusinešdavo tai, kas jiems buvo svarbu, nes norėdavo, kad tai kartu su jais patektų Anapilin“, – pasakojo archeologas.

Viename iš kapų, kuris, mokslininkų manymu, priklausė įtakingai moteriai, buvo dėžutė, kurioje rasta dekoratyvinių daiktų ir pora žirklių.

Pasak M. Ravno, ši „didinga“ dėžutė yra nepaprastas radinys – anksčiau tokių buvo aptikta tik keletas, iš jų viena – pietryčių Vokietijoje.

„Tai labai retas radinys, žinome tik apie tris tokias dėžutes“, – sakė jis.

Kasinėjimai Lisbjerge turi būti baigti šią savaitę, po to ekspertai pradės išsamią rastų daiktų analizę.

Nustatant tikslų kapavietės amžių jiems ypač turėtų pasitarnauti mediniai daiktai.

Vikingų epochoje Orhusas buvo karalių valdžios ir prekybos centras bei vienas iš svarbiausių Danijos miestų.