Jau birželio 8 d. Vilniuje, LVSO koncertų salėje vyksiančioje ceremonijoje paaiškės nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ laureatai. Renginio organizatoriai šiemet į kino industrijos profesionalus ir mylėtojus kreipiasi šūkiu „Apdovanoti kinu“. Apdovanoti ir talentingi yra ir šiemet nominuoti kino menininkai – jų dėmesys detalėms, vizualinei filmo pusei, gebėjimas pastebėti gražiausius kadrus kuria savitą lietuviško kino braižą.
Šiemet net šešiose nominacijose varžosi režisieriaus Algimanto Puipos siurrealistinė, tarp tikrovės ir sapno balansuojanti juosta „Naktinis seansas“. Tarp jų – ir nominacija už geriausią kino dailininkės darbą, kurį šiame filme atliko Jurgita Gerdvilaitė.
„Režisierius Algimantas Puipa suteikė visišką kūrybinę laisvę, todėl man ir visam dailininkų būriui, dirbusiam kartu su manimi, buvo lengva įgyvendinti meninius sumanymus. Reikėjo tik „nepamesti galvos“ ir nepasiklysti sudėtingo scenarijaus vizualiniuose labirintuose. Man tai buvo savotiška kūrybinė laboratorija – bandymas suderinti labai skirtingas lokacijas ir dekoracijas, atrasti netikėtus spalvinius kontrastus ir transformuoti erdves pagal šio filmo idėją“, – prisimena J. Gerdvilaitė.
Kulinarinėje režisierės Eglės Vertelytės komedijoje „Gardutė“ už geriausią kostiumų dailininkės darbą nominuota Fausta Naujalė. Filmo veiksmas sukasi apie Kauno valgykloje „Gardutė“ dirbančias drauges Saulę ir Oną, kurios pamažu išpopuliarėja televiziniame kulinarijos šou. Iš viso filmas nominuotas aštuoniose kategorijose.
„Kostiumas kine yra labai svarbi dalis kuriant personažo identitetą – jis padeda perteikti emocinę būseną, socialinę padėtį, laikotarpį. O kartais visa tai gali ir užmaskuoti. „Gardutėje“ pagrindinė ašis buvo du pasauliai – realusis ir televizijos. Per kostiumus norėjau parodyti, kokie tai skirtingi poliai ir kaip televizija po truputį paveikia Onos gyvenimą. Jos drabužiuose atsirado rožinės spalvos, šiek tiek blizgučių, moteriškumo. Kadangi filmo žanras – komedija, galėjau tam tikrose vietose „paspausti“, ypač kuriant įvaizdžius televizijoje“, – teigia F. Naujalė.
Dokumentinių juostų sąraše šiemet atsidūrė trečiasis Vytauto Puidoko filmas „Murmančios širdys“. Tikra istorija paremtas filmas nukelia į atokią fermą, kur priklausomybių ir smurto praeityje paženklinti vyrai bando atkurti savo gyvenimus. Tarp jų – ir keturiolikmetis Matas. Itin svarbus vaidmuo kuriant šį filmą atiteko operatoriui Linui Žiūrai, kuris turėjo ne tik fiksuoti fermoje gyvenančių vyrų kasdienybę, bet ir pamažu įsilieti į bendruomenę, padėti jiems atsiverti prieš kamerą.
„Dokumentikoje operatorius, viena vertus, turi mažiau raiškos priemonių – tenka filmuoti su paprastesne technika, mažesne komanda, reikia daugiau kliautis natūraliu apšvietimu, prisitaikyti prie esamos situacijos. Tuo pačiu tenka ir didesnė atsakomybė – reikia priimti daugiau sprendimų pačiam, greitai reaguoti ir nepraleisti momentų, kurių tau niekas nepakartos.
Iš pradžių, atvykęs į bendruomenę, ją stebėjau labiau kaip man svetimą, kartais netgi savotiškai „egzotišką“ pasaulį, tačiau būdamas ten pastebėjau, kiek panašumų su vyrais turi tiek mano aplinka, tiek aš pats. Filmuojant pagrindinį veikėją Matą ir kitus paauglius, dažnai prisimindavau ir savo jaunystę – tai leido geriau juos suprasti ir prieiti arčiau. Bendravime buvo ir daug žaidimo, kartais – apsikeitimo vietomis: man teko pamelžti karvę, o jiems – pafilmuoti.
Iš šio filmo išsinešiau suvokimą, jog pirmiausia mes filmuojame ir dirbame su žmonėmis, tad dažnai yra svarbiau empatiškas požiūris ir atvira širdis, o ne techniniai ar kiti aspektai“, – pasakoja operatorius L. Žiūra.
Sudėtingais techniniais sprendimais šiemet pasižymėjo daugiausia nominacijų pelnęs filmas „Pietinia kronikas“. Pavyzdžiui, režisieriaus Igno Miškinio sumanymui įgyvendinti montažo metu buvo derinami praeities ir dabarties vaizdai, o veikėjai nusikėlė į 90-ųjų gatves. Už geriausią montažo režisūrą nominuotas Danielius Kokanauskis teigia, kad postprodukcijos etapas buvo itin įdomus.
„Iki mano staklių įsijungimo buvo nuostabiai atliktas aktorių, operatoriaus, dailininkų, režisieriaus – visos komandos – darbas, todėl montuoti buvo vienas malonumas, o laikas tiek montažinėje, tiek ekrane pralekia greitai,“ – prisimena D. Kokanauskis.
Apdovanojimų ceremonija vyks birželio 8 d., LVSO koncertų salėje. Stebėti tiesioginę Raudonojo kilimo transliaciją žiūrovai kviečiami nuo 17 val. portale LRT.lt. Apdovanojimų ceremonijos transliacija prasidės 18.30 val. per LRT televiziją ir LRT.lt.
Nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ organizuoja asociacija AVAKA kartu su Lietuvos kino centru. Lietuvišką kiną palaiko „Telia Play“. Balsavimą ir komisijų darbą prižiūri audito kompanija „Grant Thornton Baltic“. Informacinis partneris: LRT.lt.
