Kodėl Pasaulinė bičių diena yra svarbi ir kodėl ją minime?
Jungtinių Tautų Organizacija gegužės 20-ąją Pasauline bičių diena paskelbė siekdama pagerbti Antoną Janšą, XVIII a. Slovėnijos bitininkystės novatorių, ir, svarbiausia, atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į gyvybiškai svarbų bičių vaidmenį. Šios dienos minėjimas skatina didinti informuotumą apie apdulkintojų nykimo grėsmę, jų įtaką ekologinei pusiausvyrai, tvariam žemės ūkiui ir biologinei įvairovei. Tai yra platforma diskusijoms apie būtinus apsaugos veiksmus ir politiką, kuri padėtų užtikrinti bičių ir kitų apdulkintojų išlikimą.
Bičių reikšmė aplinkai ir maisto gamybai
Bičių, ypač medunešių (Apis mellifera) ir laukinių bičių rūšių, indėlis į aplinkos sveikatą ir žmonijos gerovę yra esminis. Jos yra vienos efektyviausių gamtoje egzistuojančių apdulkintojų. Skaičiuojama, kad apie 75% pagrindinių pasaulio maistinių kultūrų, skirtų žmonių vartojimui, vienaip ar kitaip priklauso nuo gyvūnų, ypač bičių, atliekamo apdulkinimo.
Tai apima daugelį vaisių, daržovių, riešutų ir sėklų. Pavyzdžiui, obuolių, mėlynių, agurkų derlius tiesiogiai priklauso nuo sėkmingo bičių darbo. Jų veikla ne tik užtikrina maisto produktų gausą ir įvairovę, bet ir pagerina jų kokybę. Be apdulkinimo, kurį atlieka bitės, daugelio augalų reprodukcija būtų sutrikdyta, o tai neigiamai paveiktų ištisas ekosistemas. Laukinių augalų apdulkinimas yra būtinas jų išlikimui, sėklų ir vaisių formavimuisi, kurie yra maisto šaltinis kitiems gyvūnams, taip palaikant sudėtingus mitybos tinklus ir bendrą biologinę įvairovę. Ekonominiu požiūriu, bičių atliekamo apdulkinimo vertė pasaulio žemės ūkiui kasmet siekia šimtus milijardų eurų.
Kompleksiniai iššūkiai bitėms
Pastaraisiais dešimtmečiais stebimas nerimą keliantis bičių populiacijų ir šeimų nykimas yra sudėtingų, tarpusavyje susijusių veiksnių rezultatas. Intensyviame žemės ūkyje plačiai naudojami pesticidai, ypač sisteminio poveikio insekticidai kaip neonikotinoidai, daro tiesioginę ir netiesioginę žalą bitėms: nuo mirtingumo iki sutrikdytų gyvybinių funkcijų, tokių kaip navigacija ar imunitetas. Kartu su cheminiu poveikiu, didelę grėsmę kelia natūralių buveinių – žydinčių pievų, miškų pakraščių – praradimas dėl urbanizacijos, infrastruktūros plėtros ir monokultūrų įsigalėjimo žemės ūkyje. Tai lemia gyvybiškai svarbių maisto šaltinių ir lizdaviečių trūkumą bei skurdžią bičių mitybą.
Situaciją dar labiau komplikuoja klimato kaita, pasireiškianti kintančiais temperatūros ir kritulių režimais, kurie išbalansuoja augalų žydėjimo laiką ir bičių aktyvumo ciklus, bei ekstremaliais oro reiškiniais. Šie pokyčiai taip pat gali prisidėti prie bičių ligų ir parazitų, tokių kaip plačiai paplitusi ir itin žalinga Varroa destructor erkė, spartesnio plitimo. Šios erkės ir kitos ligos alina bičių šeimas, dažnai privesdamos jas prie visiško sunykimo.
"Bitės yra tarsi mūsų aplinkos sveikatos barometras. Kai joms pradeda sektis sunkiau, tai signalas, kad kažkas negerai visoje ekosistemoje," – teigia Tautvydas Vaičiūnas, „Bus medaus“ iniciatyvos, kurios misija suteikti galimybes pradėti bitininkauti visiems to norintiems, bitininkas. "Stebime, kaip kinta augalų žydėjimo ciklai, kaip didžiuliai monokultūrų plotai neigiamai veikia bičių šeimų stiprumą ir produktyvumą."
Bitininkystės vaidmuo išsaugant bites
Bitininkystė, kaip ūkinė veikla ir praktika, atlieka svarbų vaidmenį ne tik medaus ir kitų bičių produktų gamyboje, bet ir pačių bičių išsaugojime bei aplinkos stebėsenoje. Bitininkai, rūpindamiesi savo laikomomis bičių šeimomis, tiesiogiai prisideda prie apdulkintojų skaičiaus palaikymo tam tikrose teritorijose. Jų darbas ypač svarbus regionuose, kur laukinių apdulkintojų populiacijos yra sumažėjusios. Tačiau šiuolaikinė bitininkystė susiduria su tais pačiais iššūkiais kaip ir laukinės bitės – ligomis, pesticidais, maisto išteklių stygiumi.
"Bitininkystė – tai ne vien medaus gavyba. Tai nuolatinis gamtos procesų stebėjimas, veikimas ir atsakomybės prisiėmimas už šių vabzdžių gerovę," – pabrėžia Tautvydas Vaičiūnas. "Kiekvienas bitininkas tampa svarbia grandimi bičių populiacijos palaikymo sistemoje, ypač dabartinių aplinkos pokyčių akivaizdoje." Bitininkų kaupiama patirtis ir stebėjimai taip pat gali būti vertingas informacijos šaltinis mokslininkams, tiriantiems bičių sveikatą ir aplinkos veiksnių poveikį joms.
Proga susimąstyti ir veikti
Suprasdami situacijos kompleksiškumą ir bičių svarbą, galime ieškoti būdų, kaip kiekvienas galime prisidėti prie pokyčių. Vienas iš labiausiai tiesioginių ir prasmingų kelių yra bitininkystė. Imtis globoti bičių šeimas – tai ne tik galimybė giliau pažinti šiuos nuostabius vabzdžius ir jų sudėtingą socialinį gyvenimą, bet ir aktyviai prisidėti prie jų gerovės užtikrinimo. Atsakingas bitininkavimas, paremtas žiniomis ir tvariomis praktikomis, leidžia ne tik džiaugtis bičių produktais, bet ir tapti svarbia grandimi, padedančia bitėms išgyventi ir klestėti kintančioje aplinkoje. Šiandien, dėka informacinių technologijų ir vis naujų inovacijų, bites gali laikyti ne tik profesionalūs bitininkai. Tai konkretus veiksmas, leidžiantis kiekvienam norinčiam tapti ne tik stebėtoju, bet ir aktyviu dalyviu, kuriant palankesnę ateitį šiems gyvybiškai svarbiems apdulkintojams.
