Ir neturi iliuzijų žmogaus prigimties klausimu. Bestseleriu tapusį jos psichologinį trilerį „Tarnaitė“ jau galima perskaityti ir lietuviškai (išleido BALTO leidybos namai, vertė Gabrielė Virbickienė).
Plačiai atvertas žvilgsnis į aplinkybes ir veikėjus – viena iš paslapčių, kodėl McFadden knygos nuolat įsitaiso populiariausiųjų sąrašuose. Kiekvienas veikėjas čia ne toks, koks atrodo, visi turi ką slėpti, o naujas siužeto vingis apverčia iki tol dėliotą pasakojimą. Doriausias personažas gali pasirodyti pamišėlis psichopatas, beširdis žudikas, o neabejotinas įtariamasis – stebuklingas gelbėtojas. Tikėti negali nei kieno nors žodžiais, nei savo akimis. „Vienintelis žmogus, kuriuo galiu pasikliauti, esu aš pati“, – sako viena iš „Tarnaitės“ veikėjų Milė. Ir galbūt irgi klysta.
Įdomiausi McFadden veikėjai – psichologinio paribio ir užribio žmonės. Jei „Tarnaitę“ būtų parašiusi kokia aktyvistė akademikė, apžvalgininkai aikčiodami cituotų mintis apie moterų priešybę ir vienybę. Tačiau McFadden pakanka darbščios gerų romanų autorės šlovės. O neišvengiamas medikės sarkazmas suteikia tikroviškumo – autorė įtikinamai ironizuoja apie prabangią kliniką, skirtą žmonėms, kurie turi ne tik psichikos sutrikimų, bet ir pinigų, ar pašiepia nuobodžiaujančių Bruklino poniučių gyvenimo būdą. Laikai keičiasi, o pasiturinčios ladies who lunch – ne. Pribloškia lengvumas, su kuriuo gudrus manipuliatorius įtikina artimiausius žmones savo aukos psichine negalia. Viens, du, trys – ir štai jau visi kaimynai žino, kad tavo žmonai varžteliai atsisukę. O kartą prilipusią pamišėlės etiketę sunku nusilupti – viskas, ką pasakysi ar padarysi, bylos tavo nenaudai.
Iš pirmo žvilgsnio aiškų vaidmenį turintys veikėjai – netikusi žmona, gražus, kilnus ir turtingas vyras, dėl šeimininko galvą pametusi prasisiekėlė tarnaitė, niūrus sodininkas – per gerus tris šimtus romano puslapių keliskart keičia kailį. Ir užvertęs paskutinį ieškai tęsinio – juk romano pabaigoje Milė turi naują darbdavę. („Tarnaitė“ – pirmoji trilogijos knyga. Antroji – „Tarnaitės paslaptis“ (Housemaide’s Secret) išėjo pernai, trečioji „Tarnaitė stebi“ (The Housemaid is Watching) pasirodys vasarą.) Vaizdų romaną – baltos vienos iš veikėjų suknelės jau knygos puslapiuose atrodo labai iškalbingai – rengiamasi perkelti į ekraną.
Rašytoja didžiuojasi kiekviena iš poros dešimčių savo knygų, nors pirmąją pristatė per „Amazon KDP“ knygų leidybos platformą. Lengvą ranką iškart atpažinsi – lygiai prieš dešimt metų pasirodęs psichologinis trileris „Medicinos mokyklos savižudžiai“ (Suicide Med) iki šiol skaitomas ir puikiai vertinamas. Prireikė devynerių metų ir dvylikos knygų – McFadden pašėlusiai darbšti, ir prieš porą metų išėjusi „Tarnaitė“ pelnė jai rašytojos šlovę, tiražus ir leidėjų meilę.
Jos knygos išverstos į bent 40 kalbų ir mėgstamos visame pasaulyje. „Freida McFadden neleidžia man sudėti bluosto“ ir „Freidos skaitytojas“ – skelbia užrašai ant marškinėlių, džemperių lipdukų ir kitų aksesuarų autorės interneto krautuvėje. Veikli moteris prekiauja net lipdukais su savo autografu ir padėka skaitytojams. Apžvalgininkai svarsto, kad jos sėkmė – ne tik talentingas rašymo stilius, bet ir gebėjimas sujungti skirtingas patirtis bei pasitelkti vaizduotę. Ir tikras rinkodaros talentas.
„Man visada patiko rašyti – mokykloje lankiau visas įmanomas rašymo pamokas, bet apie rašytojos karjerą rimtai negalvojau. Tik, kiek save prisimenu, svajojau išleisti romaną. Deja, visi bandymai pristatyti knygą įprastu būdu buvo bergždi. Taigi, iškart pasinaudojau savilaidos galimybe. Nesiverčiau per galvą, nes jau buvau sėkmės lydima gydytoja, tačiau džiaugiausi įgyvendinusi svajonę. Nesu tikra, kaip nutiko visa kita“, – išsitarė McFadden leidiniui „She Reads“.
Rašytoja kiek koketuoja – jos knygas išgyrė populiarusis tiktoko knygų klubas „BookTok“. Ir pradėjo ji ne nuo trilerių, o nuo moteriškos grožinės literatūros – įkvėpta garsiosios „Velnias dėvi Prada“ parašė savąją versiją „Velnias dėvi gydytojo chalatą“ (The Devil Wears Scrubs). „Medicinos praktika yra kur kas baisiau nei mados pasaulis. Norėjau skaitytojams papasakoti, ką man teko patirti. Ši knyga ir jos tęsinys, kurio veiksmas vyksta dešimtmečiu vėliau, – į grožinį pasakojimą sudėti mano atsiminimai“, – prisipažįsta McFadden. Tačiau pati nuo seno mėgo trilerius, todėl perėjo prie šio žanro – ėmė rašyti knygas, kurias patiktų skaityti pačiai. Ir dar milijonams skaitytojų.
Paklausta, kaip sugalvoja netikėtus veiksmo posūkius, Freida prisipažįsta negalinti atsakyti į šį nuolat girdimą klausimą. Tačiau rekomenduoja profesinę knygą Save the Cat! Writes a Novel, padedančią kurti siužetus. „Be to, nuolat kartoju: tiesiog rašykite romaną, nes tuščio puslapio neredaguosite! Nustokite atidėlioti ir tiesiog imkitės darbo, dėl Dievo meilės“, – ragina ji savo interneto svetainėje.
