Kiekvieno išgyventos vaikystės patirtys – belgų į „Oskarus“ siunčiamame filme „Arti“ 

„Net ir šiandien prisiminus pradinės mokyklos laikus mane suima liūdesys. Surašęs ant lapo šiuos sentimentus nusprendžiau papasakoti istoriją iš savo perspektyvos,“ – sako belgų režisierius Lukas Dhontas, kurio filmas apie dviejų vaikų draugystę „Arti“ šiemet pelnė Kanų kino festivalio Didįjį prizą, yra nominuotas penkiems Europos kino apdovanojimams ir tapo Belgijos kandidatu į „Oskarą“. Asmeniškas, jautrus ir kupinas gėrio filmas Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti nuo gruodžio 2 d. 

Žingsnis iš vaikystės į suaugusių pasaulį – itin sudėtingas ir jautrus laikas žmogaus gyvenime. Kiekvienas esame tai patyrę: ne vienas nekaltai išdavėm amžiną draugystę prisiekusius draugus, ne vienas buvome įskaudinti patys. Režisieriaus L. Dhonto filmas „Arti“ nukreipia žvilgsnį į šį trapų gyvenimo etapą, šviesa ir gerumu pripildydamas net pačius sunkiausius momentus. Filmo centre – trylikamečiai Leo ir Remi, kuriuos sieja ypatingas ryšys. Jie mėgaujasi nerūpestingomis vasaros dienomis ir vienas kito draugija. Renesanso tapytojų teptukų verti angeliški berniukų veidai ir juos supantys jurginų laukai lyg atgijusi impresionistinė Renoiro gėlių jūra panardina žiūrovą į vaikystės grožio pasaulį. Berniukams pradėjus lankyti mokyklą, jų draugystei iškyla pavojus.

 

„Ant lapo užrašiau keletą žodžių, iškilusių prisiminus savo paties vaikystę: draugystė, baimė, artumas, vyriškumas… Jie tarsi žemėlapio punktyras nubrėžė „Arti“ scenarijų,“ – pasakoja režisierius. L. Dhontas (šiuo metu jam 31 m.) augo mažame Belgijos miestelyje, mokykloje patyrė patyčių, prarado draugų, kaip pats sako, dažnai ir dėl savo kaltės. Todėl jo filmas „Arti“ – ir asmeniškas, ir bendražmogiškas.

 

Apie filmą atsiliepia „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja, psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė: „Man šis filmas pirmiausia yra apie jautrų vaikų raidos etapą – perėjimą iš vaikystės amžiaus į paauglystę, kuomet vaikystės magija ima sklaidytis, o kaip būti tame naujame – paauglystės pasaulyje – nėra iki galo aišku. Tai laikas, kada paaugliai aptinka, jog žaisti vaikystės žaidimus nebėra taip smagu, o santykiai su bendraamžiais ima keistis, kai vis dar norisi būti arti draugo – kaip kažkada grumtis ir galynėtis vienas su kitu susisukus į neperskiriamą kamuolį, tačiau artumas įgauna ir visai kitą – intymumo prasmę. O be to, kad norisi būti arti, norisi išlikti ir atskiru, autonomišku, individualiu. Besikeičiantis santykis su savimi, savo vaikyste, bendraamžiais neabejotinai atneša naujų atradimų apie save ir pasaulį, tačiau neretai tie nauji atradimai neateina ir be netekčių – kartais net ir labai tiesioginių bei skausmingų.“

 

Režisieriaus debiutinis filmas „Mergina“ taip pat pelnė prizų 2018 m. Kanų kino festivalyje – geriausio debiuto ir geriausio vaidmens „Ypatingo žvilgsnio“ programoje, taip pat kritikų prizą „Fipresci“. „Mergina“ pasakoja apie paauglę baleto šokėją Larą, kuri gimė berniuko kūne. Abiejuose savo filmuose L. Dhontas geba pažvelgti į jaunų žmonių gyvenimo lūžius atvirai, bet jautriai.

 

„Arti“ Lietuvos kino teatruose rodomas nuo gruodžio 2 d.



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis