Kitus metus pradėkite vadovaudamiesi revoliuciniais principais – iš jūsų gyvenimo dings stresas, galėsite pasigirti geležine sveikata

Pasaulinis bestseleris WIM HOF METODAS – pagaliau lietuviškai! Norite nebebijoti šalčio? Džiaugtis geležine sveikata? Įveikti stresą ir patirti daugiau laimės? Norite lengvai įveikti bet kokias kliūtis? Revoliucinis šedevras apie žmogaus kūną ir žmogiškųjų galimybių ribų praplėtimą atvers Jums duris į naują gyvenimą! 


Wimas Hofas, dar vadinamas „Ledo žmogumi“, – daugelio pasaulinių rekordų, susijusių su ištverme ir šalčiu, savininkas. Jis įkopė į Kilimandžarą dėvėdamas tik šortus, Šiaurės poliaratyje basas bėgo maratoną ir 112 minučių išstovėjo ledo pripildytame kubile. Jo metodą praktikuoja milijonai žmonių, o naudą patvirtino aštuoni universitetų vykdyti moksliniai tyrimai. Neįtikėtina, tačiau jo metodas paprastas ir lengvai išmokstamas. Silpna sveikata, įsisenėjusios ligos, depresija ir energijos trūkumas – tai praeitis. Kartu su Wimu Hofu žmonija gali įveikti bet ką. Skaitykite šios nepaprastai įkvepiančios knygos ištrauką:

 

Įsiklausyti į save

 

Kiekvieną mūsų veda vidinis balsas ar mano ką tik apibūdintas jausmas – bežodis vidinis vedlys. Kartais tarp viso triukšmo, streso ir kasdienių rūpesčių – sąskaitų ir paskolų, vaikų ir santykių, darbų ir grafikų, politikos ir religijos – gali būti sunku jausti ryšį su šiuo balsu, bet jis visada čia, įtaisytas mūsų viduje, nervinėje sistemoje. Balsas buvo čia visada ir jis parodys mums kelią, jei tik leisime. Tačiau mums buvo įskiepytas įsitikinimas, jog savo problemas išspręsime galvodami, samprotaudami, nagrinėdami klausimus, atsakymus ar idėjas. O iš tikro turėtumėme įsiklausyti, ką mums sako gamta. Ką mums sako mūsų prigimtis.


Šiuolaikinis pasaulis yra tarsi begalybės simbolis arba begalinė kilpinė Mėbijaus juosta. Tačiau mums nėra gerai, nes negalime ištrūkti. Velniai rautų, negalime ištrūkti iš pačių savęs. Giliai viduje mes tiesiog norime būti. Be išorinių balsų triukšmo, be gyvenimo beprotybės. Tiesiog būti, jausti pasitenkinimą ir ramybę, jausti, kaip kraujas pasiekia giliausias smegenų sritis – mūsų primityviąsias žinduolių smegenis. Tarsi būti vaiku, kuris dar nemoka kalbėti, o tik patiria, jaučia. Visai kaip įsimylėjus: tuomet jūsų sąmoningas protas, atrodo, visiškai veikia, tačiau meilė aktyvuoja gilesnes smegenų dalis. Dėl to jūs ne galvojate, o skrajojate ir itin jautriai jaučiate. Jūs pasiduodate tai galiai, kad ir kaip nelogiška tai atrodytų. Tačiau, kaip sakoma, širdžiai neįsakysi. Puikiai tą žinau.

 

Kaip suvaldyti stresą pasitelkiant kvėpavimą?

 

Mūsų Vakarų visuomenėje stresas yra žudikas – visas tas galvojimas, pervargimas, terminai. Jie mus tikrai pribaigs! Stresas išderina mūsų sistemą. Įsitikinsite tuo, jei patirdami stresą paskaičiuosite savo kvėpavimo dažnumą per minutę. Pamėginkite dabar pat naudodamiesi laikmačiu. Jei suskaičiuosite nuo penkiolikos iki dvidešimties kartų, jūs patiriate stresą.


Kai noriu sumažinti stresą, vieną minutę kvėpuoju, tęsdamas garsus. Man veikia visuomet. Tai suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą – joje ir slypi ramybė – ir nuramina šėlstančią simpatinę nervų sistemą. Tai tarsi masažas – per stuburą į smegenų kamieną ir iki pat galvos centro. Iš karto pajusite, kad esate savo kūne.


1. Nustatykite laikmatį minutei.


2. Įsitaisykite, kur jums patogu.


3. Giliai įkvėpkite.


4. Iškvėpkite skleisdami garsą, panašų į „hum“, „a“ ar „om“. Pasirinkite tokį, kurį tęsdami jausitės laimingi.


5. Kai iškvėpsite visą orą, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, vėl tęsdami garsą „hum“.


6. Tęskite, kol sustos laikmatis.


Kiek kartų įkvėpėte ir iškvėpėte su garsu? Gal keturis, penkis ar šešis kartus? Puiku.

 

Kraujo tekėjimo nukreipimas

 

Trečiajame skyriuje rašiau, kad gilesni šiuolaikinio žmogaus smegenų sluoksniai yra prasčiau aprūpinami krauju nei mūsų priešistorinių pirmtakų. Bet jei sąmoningai nukreipsime kraujo tekėjimą į tas giliąsias dalis, į limbinę sistemą, valdančią atmintį ir emocijas, į smegenų kamieną ir į pilkąją smegenų masę, mūsų smegenys ne tik gyvuos, o tiesiog sužydės tarsi palaistyta gėlė. Kaip dykumoje po lietaus. Staiga, po kelių dienų, gėlė pražysta visomis spalvomis. Gyvybės sėklos visą laiką buvo joje. Tačiau kaip tą lietų – kraujo tekėjimą – nukreipti į smegenų dalis, kuriose jūs ne gausybe minčių, o jausmais patiriate pasaulį? Amžinąjį pasaulį. Kaip mums ištrūkti?

 

Pasitikėk savo vidiniu balsu

 

Pasakysiu, ką darau aš. Seku vidiniu balsu ir klausausi, ką jis man sako. Pasitikiu savo siela ir leidžiuosi jos vedamas. Kiek galėdamas labiau ignoruoju savo ego. Žinau, kad ryte bus šalta, kad pirmosios sekundės šaltame vandenyje bus nemalonios – taip sako mano ego. Tačiau vidinis balsas kviečia mane visiškai išgyventi kiekvieną akimirką ir lipti į tą velniškai šaltą vandenį.


Jis tikina, kad tai sveika ir teisinga, o ego ir toliau ginčijasi, net po šitiek metų. Tarsi man ant vieno peties sėdėtų angelas, o ant kito velnias: abu man kužda kažką į ausis, o aš pasimetęs tarp jų. Svarbiausia yra atskirti, kuris angelas, o kuris velnias. Dauguma žmonių neatskiria arba nenori atskirti, nes tiesa nepatogi. Jie nenori išeiti iš šito rato, nes jame viskas pasidarė patogu ir nuspėjama. Jie verčiau naudosis intelektu, nei pajaus, nes jausmai daro juos pažeidžiamus. Jie nekontroliuoja pasekmių. Ir negali to paaiškinti žodžiais.


Bet aš net nepripažįstu to rato. Aš – laukinis žirgas. Nepalaužiamas. Seku vidiniu balsu, kuris prieš daugelį metų mane pirmą kartą pakvietė į šaltą vandenį Beatričės parke. Kasdien jo vedamas vis lipu į šaltą vandenį ir žinau – tai yra gera. Kai aš vandeny, pajaučiu šalčio didybę ir visą žemės jėgą – visa tai tampa švelniu, labai intymiu prisilietimu. Ir žinau, kad po to jausiu tris ar keturis kartus daugiau energijos. Nes dėl šalčio mano giliausios smegenų dalys, tokios kaip už išgyvenimo instinktą atsakingas smegenų kamienas, yra geriau aprūpinamos krauju. Tai paveikia ir visą likusį kūną. Tarsi aktyvacija. O išlipęs iš vandens jaučiuosi gyvybingas, lyg naujai gimęs.

 

Vanduo turi didžiulę galią

 

Žmogaus kūnas yra pajėgus laipsniškai pratintis prie ledinio vandens. Vanduo suteikia mums galimybę valdyti fizinį, psichinį ar kitos rūšies stresą. Iš pradžių gali būti nemalonu, tačiau laikui bėgant jūs prisitaikysite ir netgi imsite mėgautis. Jums pradės patikti tas stresas ir jo poveikis. Tokio pavidalo hormetinis stresas yra žvalinantis ir naudingas. Jis padeda ląsteliniame lygmenyje apsaugoti kūną nuo įvairiausių streso sukėlėjų: bakterijų, virusų, emocinio ar darbinio streso. Sėdint visą dieną atsiranda sąstingis, tuomet sukyla nerimas ir mes nebesugebame susidoroti su stresu, tampame irzlūs.


Jei reguliariai maudysitės šaltame vandenyje ir palaipsniui ilginsite jame praleidžiamą laiką, jūsų kūne ir prote įsijungs apsauginiai mechanizmai, malšinantys stresą. Žinoma, vadovaukitės protokolo nurodymais, išdėstytais trečiajame skyriuje: trisdešimt sekundžių, keturiasdešimt penkios sekundės... suprantate. Išsitreniruojate šaltyje išbūti minutę, paskui dvi, ir taip toliau. Kai praeis pradinis šokas ir jūs nusiraminsite, stresas dings. Ledo vonioje nebelieka nei tironiškų viršininkų, nei širdį daužančių skyrybų. Čia šeimininkas – šaltas vanduo.

 

Šaltis – tai kelias į ramybę

 

Šaltis veda protą dvasingumo keliu į ramybę, kuri padės susidoroti su visais kitais stresais. Tas dvasingumas, esantis aukščiau ego, prižiūri sielą. Ir jis galingas. Tą supratau ant Everesto kalno, kai pasiklydau baltoje erdvėje, mūvėdamas tik šortais. Aplinkui nieko nebuvo, gėlė šaltis ir trūko oro. Tačiau nepaisant visko, išlikau ramus. Nejaučiau streso, nes taip veikė mano protas. Buvau pasiklydęs aukščiausio pasaulio kalno mirties zonoje, dėvėjau tik šortus ir nebegalėjau nieko matyti. Kairioji mano pėda buvo nušalusi. Bet aš neišsigandau. Nebijojau. Aš viską kontroliavau. Tą akimirką, kai viskas ėmė atrodyti nekontroliuojama, mano protas ėmė valdyti viską kvėpavimu.


Nebūtina kalnuose kirsti mirties zonos, kad pajustumėte praradę kontrolę. Gyvenimas triukšmingas ir neprognozuojamas. Išmokome į kosmosą paleisti raketas ir nukeliauti į Mėnulį, bet vis dar nežinome, kaip išlaikyti savo laimę, stiprybę ir sveikatą. Kokie vargani mes iš tikro esame. Kaip mažai mes kontroliuojame.


Ar šeimininkas jūs? Ar gyvenate vedami savo sielos šviesos? Ar suprantate patys save? Ne? Tokia dabar jūsų proto dvasinė būsena. Taip pat ir sielos. Kvėpuokite. Atsipalaiduokite šaltyje. Leiskite kraujui ir elektros energijai tekėti. Pajauskite. Supraskite be žodžių. Žinokite. Siela yra jūsų viduje. Tiesiog atsiverkite ir nukreipkite jos šviesą į kitus.

Tai yra meilė.

 

Kaip siekti dvasingumo

 

Sakau: ego – ne, geriau eime drauge. Mes susijungiame per meilę ir dalinimąsi. Dvasingumas yra mums įgimtas, jis užkoduotas mūsų neuroniniame tinkle, tačiau mes kažkodėl nebežinome, kaip jį surasti. Visai kaip žmonės iš tos pasakos, kurioje išminčiai paslėpė jų sielas. Prieš numirdamas noriu moksliškai įrodyti, kad iš tikro visai lengva pajausti ir pamatyti sielą, pajausti, pamatyti ir suprasti visa ko prasmę. Tuomet susijungia rytai – širdies kelias – su vakarais – proto keliu. Bet ne tik rytai su vakarais, šiaurė su pietumis ar viršus su apačia. Tai yra kosminė kryžkelė, bindu, visos kūrinijos pradžia, ir mes čia gyvename. Tačiau kad ir kokių dar būtų simbolių, mes pasitraukiame nuo religijos ir pasikliauname mokslu. Jei siekiate dvasingumo, turite surasti šviesos kelią. Turime tam visas priemones, galime apsivalyti ir išmokti valdyti vidinę šviesą ir ją nukreipti. Nukreipti į kur? Į mokša, į išsilaisvinimą, į samadhi, į pradžią ir laisvę. Pabudinkime subtiliųjų energijų – ki, či, prana – judėjimą. Visa tai skirta jums, jei tik panorėsite tapti laisvi.


O kas jums yra laisvė? Kiek laisvės jums užteks? Ar jums užtektų būti laisviems tik, pavyzdžiui, savaitgaliais? Ar turi laiko laisvei?

 

Proto galia

 

Proto galia tiesiog neįtikėtina. Jis nuo galvos iki kojų valdo visą jūsų kūną ir pojūčius. Jis valdo visa – kas matoma ir kas nematoma. Nesame tik žinduoliai, galintys mąstyti. Mes turime sąmonę ir natūralų siekį paversti ego į kažką daugiau. Dėl to mes ir esame čia. Įvairių kultūrų dvasinės sistemos pripažįsta mumyse slypinčią subtilią energiją, tą stuburu ir visu kūnu cirkuliuojančią elektros energiją. Tokių praktikų kaip joga ar cigunas tikslas yra subalansuoti šias energijas ir pasiekti jų galią. Tačiau tik jūs nuspręsite, kaip toli norite eiti. Norite nuraminti protą? Giliai kvėpuokite, ir stresas praeis. Norite žengti mistiškųjų tradicijų keliu ir ragauti jų vaisius? Jums tikrai nereikia mokytis sudėtingų kalbų ar dvidešimt metų gyventi urve. Tiesiog ryte prieš pusryčius pakvėpuokite ant savo sofos.

 

Daugiau apie revoliucinius garsiojo Wimo Hofo principus skaitykite knygoje WIM HOF METODAS: https://obuolys.lt/produktas/wim-hof-metodas/


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis