Šiandien jos vardas gerai žinomas juvelyrikos pasaulyje, o jos galerija Vilniaus senamiestyje tapo traukos vieta tiems, kurie ieško ne tik grožio, bet ir prasmės. Kalbamės su Jurga apie kūrybą, tylą, brangakmenius ir tą neapčiuopiamą, bet labai tikrą grožį, kuris sklinda iš vidaus.
Kadangi daugelį metų buvote matoma televizijos pasaulyje, natūralu, kad žmonės vis dar domisi tuo etapu. O kaip jaučiatės pati – ar dar smagu apie tai pasakoti kitiems, ar norisi, kad žmonės jus matytų kaip juvelyrę, kūrėją, o ne buvusią televizijos laidų prodiuserę?
Taip, apie televiziją manęs vis dar daug kas klausia. Nors jau senokai ten nedirbu, tai lieka svarbi mano gyvenimo dalis.
Iš šio laikotarpio liko daugybė ryšių – bičiuliai, buvę kolegos, su kuriais ir šiandien pasikalbame, pasiteiraujame, kaip gyvename. Tai buvo laikas, kuris padėjo man subręsti kaip žmogui, o vėliau – ir kaip kūrėjai.
Ar šiandien savo galerijoje, tarp brangakmenių ir metalų, jaučiatės labiau „namuose“ nei kada nors anksčiau kitose profesijose?
Šiuo gyvenimo etapu juvelyrikoje jaučiuosi saugi, savo vietoje, – visiškai save realizuoju. Bendravimas su brangakmenių pardavėjais, meistrais, klientais man teikia daug džiaugsmo. Mane įkvepia tai, kad dalyvauju visame procese – nuo pirmos minties iki galutinio kūrinio. Kiekvienas žingsnis čia – apie bendrystę, kūrybą ir tą ypatingą jausmą, kai forma įgauna prasmę.
Jūsų juvelyriniai darbai alsuoja vidiniu turiniu – lyg kiekvienas jų būtų mažytė biografija. Ar papuošalas jums – labiau estetika, ar iškalbingas simbolis?
Juvelyrika man – tai būdas pasauliui parodyti, kaip jį matau. Papuošalas – tai daugiau nei grožio akcentas, – tai tylus, bet iškalbingas simbolis, kuris pasako labai daug apie moterį.
Kai kuriate, ar jaučiate, kad papuošalą „gimdo“ moters charakteris, kuriam jis bus skirtas, ar visgi leidžiate kūriniui pačiam susiformuoti, nepriklausomai nuo adresato?
Visada kurdama galvoju apie moterį, kuri puoštųsi tuo papuošalu – kaip ji atrodys, kaip jausis. Gyvename Lietuvoje, kur daug apniukusių dienų, todėl dažnai renkuosi spalvotus brangakmenius. Klientės sako, kad pasipuošusios smaragdu, safyru ar rubinu, net lietingą dieną jaučiasi šventiškai – tarsi neštųsi saulę su savimi.
Kaip jaučiatės susidurdama su moterimis, kurios nešioja Jūsų kurtus papuošalus? Ar tai tam tikra bendrystė, ryšys, kuris lieka?
Jei kuriu žiedą užsakovei, kalbu su ja, stebiu, klausiu – ar ji nešios mano papuošalą kasdien, ar tik retkarčiais pasipuoš. Net domiuosi, kuo ji dirba, ar jai patinka dėmesys. Jau kurdama atsižvelgiu į jos aprangos stilių, plaukų, akių spalvą. Kodėl? Nes noriu, kad papuošalas būtų sukurtas būtent jai. Labai smagu gatvėje sutikti moterį su mano papuošalu. Kartais išdrįstu sustabdyti, paklausti, kaip sekasi, ar džiaugiasi tuo kūriniu. Su daugeliu klienčių tampame draugėmis – žinau, kaip joms sekasi, kuo jos gyvena. Toks ryšys man labai brangus.
Juvelyrika dažnai laikoma amžina. O kaip su grožiu? Ar jis Jums – laikinas, sezoninis, ar kaip tik – vis gilėjantis?
Juvelyrika mane sužavėjo išliekamąja verte. Kai randamos sudužusių laivų liekanos, dažniausiai viskas būna suirę, išskyrus aukso monetas ir papuošalus. Muziejuose būtent jie eksponuojami garbingiausiose vietose. Esu sukūrusi daug papuošalų, tapusių šeimos paveldu – perduodami iš kartos į kartą.
Kalbant apie fizinį grožį, man svarbiausia, kaip moteris priima save, kiek ji save myli, kaip jaučiasi.
Drąsiai galiu pasakyti: nemačiau negražios moters. Bet esu mačiusi nemylinčią savęs. Nes grožis – tai ne amžius ar bruožai. Tai rūpestis savimi. Laikas, skirtas vizitui pas kosmetologą ar kirpėją, tai yra laikas sau, savo kūnui, savo sveikatai. Ir tai neturi nieko bendra su amžiumi. Pati gražiausia moteris – pasitikinti savimi ir randanti laiko sau.
Esate be galo graži, spinduliuojanti elegancija moteris. Koks Jūsų santykis su grožiu? Ar jis keitėsi bėgant metams?
Ačiū už komplimentą. Prieš daug metų būčiau atsakiusi: „Ką jūs, yra daug gražesnių už mane.“ Šiandien sakau – vertinu komplimentą. Ir darau tai ne iš tuštybės, o iš vidinės brandos.
Turiu savo grožio rutiną – man tai svarbu, kad gerai jausčiausi pati su savimi. Manikiūras – kas 15 dienų, kosmetologė – bent du kartus per mėnesį. Grožio ritualai – kasdienis makiažo nuvalymas, serumas, kremas prieš miegą ir ryte – man būtini. Labai vertinu specialistų patarimus – jie padeda suprasti, ko mano odai iš tiesų reikia.
Kai tik lankausi Klaipėdoje, būtinai užsuku į kliniką „Geri Genai“ – pasikonsultuoti, atgaivinti odą ar tiesiog pasilepinti ramybe. Tai vieta, kur estetika kuriama ne garsiai, o jautriai – lyg papuošalas, sukurtas būtent tau.
Kokie momentai Jums padeda sustoti ir pasirūpinti savimi? Galbūt turite mėgstamų ritualų, tylos, kvapų ar prisilietimų, kurie padeda susigrąžinti pusiausvyrą?
Kai jaučiuosi pavargusi nuo darbo ar bendravimo su žmonėmis, žinau, kad man būtina pabūti vienai. Pasakau šeimai: man reikia paros tylos.
Išvažiuoju į sodybą gamtoje, į Druskininkus ar Birštoną. Skaitau, miegu, vaikštau. Jei negaliu išvykti iš miesto – pirmiausia skambinu kosmetologui. Paprašau procedūros. Užtenka valandos ar dviejų – ir jaučiu, kaip grįžta ramybė.
Ar vis dar tenka susidurti su įsitikinimu, kad auksas – brandesnėms moterims, o sidabras – jaunoms? Ar jums artimas toks skirstymas, ar papuošalo kalba – visai kita?
Man papuošalo kalba – ne apie metalus. Ji – apie kokybę, išliekamąją vertę, estetiką. Sidabro papuošalų kuriu labai nedaug, nes, manau, jis yra daug mažiau vertingas. Sidabras greitai braižosi, oksiduojasi, praranda spindesį. Man gaila į sidabrą įstatytų brangakmenių – jų grožis šiame metale neatsiskleidžia taip, kaip galėtų. Auksas, mano akimis, labiau išryškina akmens vertę ir leidžia jam „kalbėti“.
Jei reikėtų pasirinkti vieną papuošalą, tokį, kuris visada tiktų ir turėtų išliekamąją vertę, ką rekomenduotumėte kiekvienos moters papuošalų dėžutėje?
Kai klientės klausia, kokių papuošalų verta turėti, visada patariu rinktis kokybiškus perlus ir briliantų auskarus – nebūtinai didelius. Tai baziniai papuošalai, su kuriais visada atrodysite pasipuošusi. Jie išlieka elegantiški, nepavaldūs laikui ir tinka bet kuriuo gyvenimo etapu.
Ką Jums reiškia posakis „geri genai“? Ar tai – sėkmė paveldėti ką nors gražaus, ar visgi kasdieniai sprendimai, kuriuos darome su savimi ir dėl savęs?
Tikiu, kad kai kurios moterys tikrai paveldi gerus genus, bet jų – mažuma. Palyginkime vieno amžiaus moteris: vienos atrodo puikiai, minimaliai rūpindamosi savimi, kitoms tenka nuolat įdėti pastangų. Rytinė ir vakarinė priežiūra, apsilankymai grožio klinikoje – visa tai padeda išlaikyti ne tik išorinį grožį, bet ir vidinį pasitikėjimą. Tada branda suteikia žavesio, o ne nusivylimo.
Ar esate kada pagalvojusi, kad moters grožis – kaip brangakmenis: jį reikia atrasti, išgryninti, bet niekada nereikia dirbtinai kurti?
Žaviuosi grožio srities specialistais, kurie galvoja ne apie greitą rezultatą, o apie tai, kaip išlaikyti moters grožį – subtiliai, natūraliai. Man artimesnis požiūris, kai procedūros padeda atkurti švytėjimą, o ne pakeisti veido bruožus. Išėjusi iš profesionalo kabineto, moteris turėtų atrodyti tarsi po gerų atostogų: pailsėjusi, švytinti, atjaunėjusi.
Jeigu galėtumėte sukurti papuošalą sau prieš 20 metų – koks jis būtų? Kokį žodį ar žinutę šalia jo pridėtumėte?
Prieš dvidešimt metų būčiau pasirinkusi Akoya jūrinių perlų auskarus, ploną aukso apyrankę ir pakabuką su nedideliu briliantu. Būtent tokius papuošalus nešiojau studijuodama universitete – jie man suteikdavo stiliaus, elegancijos, pasitikėjimo savimi.
Dar norėčiau, kad tuomet būčiau turėjusi bent vieną papuošalą iš savo mylimos, jau iškeliavusios močiutės kolekcijos. Deja, ji nespėjo man nieko palikti, nors turėjo daugybę gražių, prasmingų papuošalų. Šiandien toks daiktas man būtų ne tik grožio, bet ir ryšio simbolis.
Ką palinkėtumėte moteriai, kuri dar ieško savęs – ar papuošalų pasaulyje, ar žvelgdama į veidrodį?
Moteriai, kuri jaučiasi neužtikrinta ar pasimetusi, palinkėčiau būti savimi – unikalia. Mokėti paryškinti savo stipriąsias savybes – tiek išvaizdos, tiek charakterio. Rasti savo grožio specialistus – tuos, kuriems ji tikrai rūpi. Kurie nuoširdžiai pataria, kokių procedūrų reikia, ir atkalba nuo to, kas nereikalinga.
Papuošalai gali kalbėti tyliai, bet stipriai. Lyg atminties kapsulės, jie lydi mus skirtinguose gyvenimo etapuose, primena, kas esame, ir drąsina tapti tuo, kuo norime būti. Kaip ir grožis – tikras, kai gimsta ne iš siekio įtikti, o iš noro išgirsti save.
Jurga Gusarovienė – ne tik juvelyrė. Ji – priminimas, kad gyvenimo pokyčiai gali būti ne praradimas, o atradimas. Kad estetika – tai ne stilius, o būsena, kurioje tylai leidžiama skambėti. Ir kad kiekviena moteris – kaip brangakmenis: ji turi teisę spindėti. Savaip.
Straipsnį pristato Klaipėdos senamiestyje įsikūrusi
estetinės dermatologijos klinika GERI GENAI.
Mūsų oda – tarsi deimantas: ji spindi tada, kai ją puoselėjame,
o jos paviršiuje atsispindi mūsų gyvenimo istorija.
