Emocinį smurtą patiriame ne tik mokykloje, bet ir darbe: kaip elgtis?

Nuolat girdime, jog patyčios mokyklose plinta nesustabdomais mastais – vaikai darosi vis drąsesni, įžūlesni ir piktybiški bendraamžių atžvilgiu. Po kurio laiko sudėtingame psichologiniame klimate subrendę vaikai užima darbo vietas organizacijose, kartu atsinešdami sudėtingą bendravimo kultūrą.

Medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytoja psichologė Asta Stakionienė teigia, jog konfliktiniam klimatui darbovietėje apibūdinti jau kuriami nauji išsireiškimai, o nuo jų apsisaugoti geriausiai galime tik savo jėgomis.

Stresą dažnai mums kelia santykiai su aplinkiniais žmonėmis, nesutarimai šeimoje, konfliktai darbe. Kaip užmegzti pozityvius arba bent jau neutralius santykius su kitais žmonėmis, išmokti juos suprasti?

Šeimos nariai, bendradarbiai yra tokie, kokie yra, ir net jeigu mes norėtume, kad jie būtų kitokie, dėl to žmonės nepasikeis. Vienintelis dalykas, kurį galime pakeisti, – tai savo požiūrį ir reakcijas į juos. Galime išmokti valdyti emocijas, laiku nutraukti pokalbį ir nepradėti konflikto, išsakyti pastabas neutraliu tonu, taip neįžeidžiant pašnekovo. Daug įtakos bendravimui turi ne tik žodžiai, bet ir manieros, tonas, kūno kalba. Nemokėdami jos suvaldyti kartais galime pasakyti žymiai daugiau, nei norėjome iš tikrųjų.

Mobingas neegzistuoja ten, kur yra sveika, palaikanti, tik etišką elgesį pripažįstanti aplinka.

Kaip galėtume tai padaryti?

Rekomenduojama pasinaudoti keliomis konfliktinės situacijos mažinimo technikomis:

1.Išlikti pozityviu. Dar prieš susitinkant su asmeniu, kuris erzina, reikia pabandyti galvoti ne tik apie blogas, erzinančias to asmens savybes, bet pasistengti prisiminti apie šį žmogų ir kažką gera bei pozityvaus. Jeigu iš anksto būsime nusiteikę negatyviai, streso lygis bus ženkliai padidėjęs dar prieš susitikimą ir mes būsime labiau pažeidžiami, tuomet sunkiau kontroliuosime emocijas pokalbio metu.

2. Kalbant vartoti „aš“ įvardį. Pavyzdžiui, „Aš jaučiu nerimą, kai girdžiu tokius komentarus, pastabas“. Kai naudojame žodį „aš“, tai leidžia kitam pokalbio dalyviui nesijausti kaltinamam ar puolamam, atsiveria galimybės tolimesniam pokalbiui.

3. Leisti kitam pasirinkti. Jeigu pokalbis ar kito asmens elgesys jus žeidžia, galite nutraukti tolesnį pokalbį pasakydamas, kad „aš šiuo klausimu daugiau nekalbėsiu, galime aptarti kitas problemas. Jeigu nori tęsti, aš turėsiu išeiti“. Asmuo turės pasirinkimą, kurį padarys pats. Tai yra, arba tęs kivirčą ir neteks pašnekovo, arba keis temą ir bendraus toliau.

4. Išsakyti ribas. Jeigu konfliktas kyla šeimoje, turėtumėte ramiu, bet tvirtu balsu pasakyti savo ribas. Pavyzdžiui, „aš suprantu, kad tu nori pirkti šį daiktą, bet dabar lėšų tam nėra, atleisk“.


Medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytoja psichologė Asta Stakionienė (asmeninio albumo nuotr.)

Mobingas – darbuotoją žlugdantis psichologinis spaudimas ir ujimas kita problema, su kuria susiduriama ne vienoje darbovietėje, nors kartais žmogus pats to nė nepastebi. Kokie yra mobingo požymiai?

Mobingo terminas pradėtas naudoti apie 1980-uosius metus, kuomet psichologas Heinzas Leymannas pradėjo analizuoti darbe kylančias santykių problemas. Mobingu jis pavadino „psichologinį terorą“ darbe. H. Leymannas aprašė 45 tipiškus elgesio būdus, kuriuos galima pavadinti mobingu. Tai nesidalijimas informacija ar net jos slėpimas, asmens izoliavimas, pastovi kritika, gandų skleidimas, šaipymasis, rėkimas, pašaipos ir kt.

Mobingas – tai emocinis smurtas, viena iš prievartos formų, veikianti asmens emocinę ir fizinę būklę. Yra įrodyta, kad šio pobūdžio smurtas veikia ne tik asmenį, kuris susiduria su mobingu. Nukenčia ir smurtą patiriančiojo tarpasmeniniai santykiai, šeima bei pati organizacija.

Kokius nuostolius patiria organizacija, kurioje dirba psichologinį spaudimą patiriantys žmonės?

Organizacijoje sumažėja darbo produktyvumas, koncentruojamasi ne į svarbius dalykus, bet į mažiausias smulkmenas, kurios išblaško. Dėl to nuolat neproduktyviai išnaudojamas darbo laikas, dingsta žmogaus motyvacija pasiekti gerus rezultatus.

Jeigu iš anksto būsime nusiteikę negatyviai, streso lygis bus ženkliai padidėjęs dar prieš susitikimą ir mes būsime labiau pažeidžiami, tuomet sunkiau kontroliuosime emocijas pokalbio metu.

Ką patartumėte daryti žmonėms, kurie jaučiasi tapę mobingo aukomis?

Asmuo, kuris susiduria su mobingu, pirmiausia turi suprasti, su kuo jis susidūrė. Reikia suvokti, jog tai yra paplitęs ir žinomas reiškinys. Po to reikėtų ramiai apsvarstyti visas galimybes. Galbūt yra būdų pakeisti situaciją, kurių dar nebandėte? Pavyzdžiui, pokalbis, diskusija, problemos iškėlimas, vadovų įspėjimas apie situaciją.

Taip pat apsvarstykite galimybę pasikonsultuoti su specialistu. Be to, galbūt yra galimybė keisti darbą. Paklauskite savęs, ar esate pasiruošęs tą daryti? Kartais, kai darbe nėra resursų pakeisti situaciją, rekomenduojama kuo anksčiau ieškoti kito darbo, kol dar nėra padarytos negrįžtamos žalos sveikatai.

Kokiose organizacijose mobingas pasireiškia dažniausiai?

Organizacijose mobingas egzistuoja tol, kol jam leidžiama egzistuoti. Įmonių vadovai turi didžiausią įtaką, siekiant išgyvendinti šį reiškinį iš organizacijos. Tik jie gali pasirūpinti visu kolektyvu. Mobingas neegzistuoja ten, kur yra sveika, palaikanti, tik etišką elgesį pripažįstanti aplinka. Tokia darbo atmosfera turėtų būti visų organizacijų, siekiančių maksimalių rezultatų, tikslas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis