Po ilgamečių tyrimo ir darbo su klientais psichologas sudarė dažniausiai pasitaikančių baimių reitingą.

9. Senatvės baimė
Ši baimė retai lanko jauną žmogų, tačiau itin dažnai ją turi vidutinio amžiaus moterys bei 50-mečio sulaukę nepasiturintys vyrai. Moterys pasakoja gydytojui, kad su amžiumi baimė pasenti ir prarasti moteriškumą tik auga. Beje, baimės esmę sudarė ne tiek patrauklaus moteriškumo praradimas, o pasekmės – tai yra, mažiau dovanų, mažiau dėmesio (ne tik iš vyrų, bet ir iš visos visuomenės).
Vyrų senatvės baimė panaši - jie bijo nerealizuoti savęs kaip vyrai ir negebėti pratęsti giminės. Kitais žodžiais tariant jie bijo impotencijos.
Ir ši senatvės baimė visiškai suprantama, nes biologiniu požiūriu pagrindinė moters misija – gimdyti ir auklėti vaikus, o vyrų – gebėjimas apvaisinti moterį ir išmaitinti šeimą, saugoti ją.

8. Baimė pasirodyti bailiu
Vyriška baimė, kuri dažnai būdinga žmonėms, kaip ne keista, turintiems įgimtą atsakomybės už kitus jausmą. Būtent tie vyrai pasižymi vadovo jausmu ir įgimta charizma. Beje, nemažai merginų ir moterų taip pat išgyvena šią baimę. Ši baimė tiek vyrams, tiek moterims padeda būti pasirengusiems ir neleidžia atsipalaiduoti svarbiais momentais.

7. Verminofobija – mikrobų, bakterijų ir įvairių infekcijų baimė
Tikriausiai teko sutikti žmonių, kurie plauna rankas 68 kartus per dieną, grindis šveičia 20-30 kartų, negali prisiliesti prie galybės iš pažiūros nekaltų daiktų, ir viskas dėl to, kad jie bijo užsikrėsti kokiu nors pavojingu virusu.
Keista ir tai, kad tokia baime pasižymi žmonės, turintys didelį loginį mąstymą. Dažnai tai yra talentingi inžinieriai, ekonomistai, juristai. Laikui bėgant tokia fobija tampa apsėsta problema, kuri vis labiau įkalina žmogų.

6. Baimė išprotėti
Gana specifinė fobija, tačiau ją išgyvena tik abstrakčiai mąstantys žmonės. Dažnai tai yra žmonės, kurie stengiasi pažinti dvasinį pasaulį, visatą, studijuoja religijas, filosofiją, fiziką. Jie geba išgimdyti genialią idėją, net jei ji pasirodo truputį beprotiška.
Dauguma poetų, klasikos ir roko muzikantų patyrė išprotėjimo baimę, tuo pačiu bandė pažinti save ir Visatą vartodami įvairias narkotines medžiagas.

5. Intymaus artumo baimė
Ši baimė diagnozuoajma tiek 16-mečiams, tiek 40 metų sulaukusiems vyrams, rečiau - moterims.
Galima tik stebėtis, tačiau šią baimę turi žmonės, kurie, lyginant su kitais, pasižymi didesniu libido. Vis dėlto, jų seksualumas yra palaužtas dėl nesėkmės pirmojo lytinio aktu ar patirtos lytinės skriaudos vaikystėje.
Dažnai šiems žmonėms itin svarbu namų jaukumas, knyga, virtuvė. Tačiau intymumas jiems kelia nepatogumo jausmą, sąstingį, baimę išbandyti kažką naujo. Vyrai dažnai bijo patirti nesėkmę, bijo būti išjuokti. Moterys baiminasi, kad jas gali sužeisti, įskaudinti, išduoti.

4. Vorų, žiurkių, tarakonų, gyvačių, lėktuvų, monstrų, demonų, veidrodžių, aukštakulnių, psichologų ir t.t. baimė
Jums gali kilti klausimas, kodėl čia apjungtos, regis, tokios skirtingos ir nieko bendro neturinčios baimės. Iš pirmo žvilgsnio iš tikrųjų tos fobijos neturi nieko bendro, tačiau šių baimių kilmė – viena. Esmė tokia, kad tokiomis fobijomis pasižymi žmonės, kurie turi įgimtą vaizdinį mąstymą. Tai vadinamosios jautrios natūros: aktoriai, dailininkai, slaugytojos, modeliai ir panš. Žodžiu, tie, kurie mąsto vaizdais ir emocijomis.
Tokiems žmonėms baimė išsivysto tada, kai jiems trūksta ryškių emocijų ir pergyvenimų. Lyg nervų sistema jiems sakytų: jei kitų ar savęs nepripildai pergyvenimais ir neišgyveni jokių emocijų, vadinasi, gyveni nepilnavertį gyvenimą.
O kadangi baimė – pati stipriausia emocija, tai būtent ši emocija ir išauga su visomis įmanomomis fantazijomis ir net kūniškais pojūčiais. Čia vaizdinį mąstymą turinčių žmonių turtinga vaizduotė atlieka savo darbą.

3. Sociofobija (viešų pasisakymų baimė), agorafobija (atvirų patalpų baimė)
Ši baimė žinoma daugumai pasaulio žmonių. Būdami su kitais mes išgyvename vienokias ar kitokias emocijas, jausmus, ir tai dažnai susiję su jauduliu. Tačiau kai kuriems ši baimė tampa įkyri, slegianti, perauganti į fobiją. Vieni jų yra meniškos natūros žmonės, kuriems būti dėmesio centre – būtinas dalykas, ir jiems ši baimė išryškėja tam tikromis aplinkybėmis Kitiems ši fobija atsiranda su baime pasirodyti nekompetetingiems, juokingiems, kvailiems ir t.t.
Žodžiu, šią baimę turi tie, kuriems į kraują įaugę gauti malonumą iš viešumo ir kurie mėgsta viešai demonstruoti savo jausmus ir emocijas.

2. Mirties baimė, klaustrofobija (uždarų, žemų patalpų baimė), akrofibija (aukščio baimė), hemofibija (kraujo baimė) ir panš.
Iš tiesų, ši baimė konkuravo dėl pirmos vietos šiame reitinge.
Taigi, kas dažniau už kitus bijo mirti? Tai panikuoti mėgstantys žmonės, kurie pasižymi vaizdiniu mąstymu. Būtent jie mėgsta sėti paniką, platinti ne tik mirties, tačiau ir kitas baimes: uždarų patalpų, kraujo, aukščio, mirusiųjų, skausmo, baimę būti išprievartautam ir panš.

1. Vienatvės baimė
Taigi, pasiekėme baimių lyderį. Ši baimė vienaip ar kitaip būdinga kiekvienam ir ji mums sufleruoja, ką daryti, kaip pakeisti situaciją.
Vienatvės baimė neduoda ramybės absoliučiai visiems žmonėms Žemėjė. Įdomiausia tai, kad netgi autizmu sergantieji, kurie apibūdinami kaip labiausiai užsidarę, asocialūs žmonės, širdies gilumoje gali jausti visiškos vienatvės baimę.
Šios baimės esmė – kiekvienas žmogus stengiasi būti laimingas. Ir kadangi esame socialios būtybės, mes būname laimingi tada, kai esame su kitais. Būti nesuprastam, nepripažintam, paliktam, atstumtam – tokia realybė gąsdina, o ne teikia malonumą. Todėl pasąmoninis žmogaus noras užmegzti taikius ryšius su kitais žmonėmis ir yra tas kelias į laimę, apie kurį kiekvienas svajojame.
Yra dar vienas stebinantis faktas: jei mes visiškai save realizuojame visuomenėje duodami, o ne gaudami, tai yra, kurdami kažką ne tik sau, bet ir kitiems, tai galime ne tik atsikratyti daugumos mus lydinčių baimių, bet ir iš tikrųjų pairti malonumą suprasdami, kad esame kažkieno dalis.

Ir atminkite: jei pajautėte neaiškią baimę, nesistenkite kovoti su ja. Tiesiog pagalvokite: ką šita baimė nori jums pasakyti? Baimių paslaptis yra ta, kad jos visada mums sufleruoja, kur ir ko mums trūksta, ir ką daryti, kad kartą ir visiems laikams jų atsikratytume.