Bičių duonelė, raugintos daržovės ir meditacija. 3 specialistų patarimai, kaip pavasarį atgauti jėgas

Natūraliosios medicinos ir sveiko gyvenimo būdo ekspertai pataria, ką valgyti ir kaip elgtis pavasarį, kad pabustume kartu su visa gamta.

Pirmieji pavasario saulės spinduliai kviečia pabusti iš žiemos miego. Norisi visko – ir sveikiau maitintis, ir daugiau dirbti, ir aktyviau sportuoti, ir gražiau atrodyti. Deja, norai ir galimybės ne visada sutampa. Kodėl, bundant gamtai, mes jaučiamės prastai, šįsyk pasiteiravome natūralius kūno ir sielos gydymo metodus vertinančių specialistų.

Daugiau raugintų daržovių

Liaudies medicinos žinovas Liudvikas Šalčius mano, kad viena didžiausių bėdų pavasarį – vitaminų trūkumas. „Vaisiai ir daržovės per žiemą didžiąją jų dalį praranda. Be to, apdorodami produktus termiškai, suardome ir tuos likusius vitaminus. Parduotuvėse parduodami žalumynai irgi auginti dirbtinai, apdoroti chemija. Jei norisi ko nors žalio ir šviežio, užsiauginkite vazone ant palangės. Gausite reikiamo chlorofilo ir racioną paįvairinsite, – teigia L. Šalčius. – Vis dėlto tai būtino daržovių kiekio neatstos. Geriausia išeitis – valgyti raugintus produktus. Mūsų senoliai raugdavo beveik viską – ne tik kopūstus ir agurkus, bet ir burokus, obuolius, morkas, svogūnus, česnakus, grybus...

Raugintuose produktuose išlieka praktiškai visi vitaminai. Be to, tokiuose gausu natūralių bakterijų ir rūgščių, o šios padeda virškinti maistą, išvaro iš organizmo susikaupusias gleives, neleidžia formuotis akmenims. Štai kodėl mūsų senoliai akmenlige sirgdavo retai.“ Tik nereikia painioti rauginimo su marinavimu, nesvarbu, ko marinuojant dedama – acto, citrinų rūgšties ar sulčių. Šios dirbtinai įterptos rūgštys ne sukelia rūgimo procesą, o nuo jo apsaugo, mat naikina natūralias bakterijas. „Rauginant naudojama tik druska, o rūgštis susidaro natūraliai, – pabrėžia natūralios medicinos žinovas. – Reikėtų šių produktų nepamiršti ir vasarą. Jie net ir šiltuoju sezonu turėtų sudaryti 30 proc. visų vaisių ir daržovių. Paprasčiausia gira, pagaminta įmetus į vandenį riekę duonos ir ją palaikius, yra puikiausias gėrimas. Tinka ir kefyras, rūgpienis. Beje, kuo kefyras riebesnis, tuo sveikatai naudingesnis.“

O kaip dėl mėsos? Daugelis žmonių pavasarį jos vartoja gerokai mažiau. Liudvikas Šalčius tai vertina palankiai, bet siūlo nepulti į kraštutinumus. „Mėsos mums reikia, nes joje esančių aminorūgščių, kai kurių vitaminų ir mikroelementų organizmas pats nepasigamina. Kiek jos valgyti, priklauso nuo daugybės dalykų – fizinio krūvio, susiformavusios mitybos sistemos. Mėsa sudaro net iki 90 proc. jakutų raciono, o kiek tarp jų ilgaamžių! Mes turėtume valgyti apie 70 proc. augalinio ir 30 proc. baltyminio maisto, – sako natūralios medicinos žinovas. – Daugiau mėsos galima vartoti sportuojantiems, fizinį darbą dirbantiems žmonėms. Pakankamai judant, organizmas gauna daug deguonies, ir rūgštinė terpė virsta šarmine, tad mėsa ar kiti organizmą rūgštinantys produktai nekenkia. Jeigu dirbame sėdimą darbą, šių produktų reikėtų valgyti mažiau, ypač vyresniems nei 50 metų žmonėms.“

Pavasarį L. Šalčius siūlo racioną papildyti įvairiomis kruopomis, jų košės ar sriubos suteikia energijos, sotumo jausmą ir neapsunkina organizmo. O štai bulvių reikėtų valgyti mažiau. „Nors jos naudingos širdžiai dėl didelio kalio kiekio, pradėjusios želti tampa nuodingos, nes pradeda gamintis solaninas. Sudygusių bulvių senoliai neduodavo net gyvuliams“, – sako natūralios medicinos žinovas.

Dar vienas itin svarbus dalykas – pakankamas skysčių kiekis. „Mums jų labai trūksta, – pabrėžia Liudvikas Šalčius. – Skysčių reikia išgerti maždaug 3 proc. nuo savo kūno svorio. Tad 50 kg sveriančiam žmogui užtenka 1,5 l per dieną. Į skysčius neįeina kava, alus ir mineralinis vanduo. Angliarūgštė išderina žarnyno rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, ardo dantų emalį. Visus gazuotus gėrimus reikėtų išmesti iš savo raciono visiems laikams.“

Liaudies medicinos žinovas nepritaria nuomonei, kad pavasarį kiekvienam žmogui vertėtų bent mėnesį pagerti koncentruotų vitaminų ir mikroelementų. „Mūsų organizmas gudrus, – sako L. Šalčius. – Jei duosime jam sintetinių mineralų ir vitaminų, aptings, nustos juos sintetinti pats, neįsisavins iš maisto. Papildai reikalingi tik sergant tam tikromis ligomis, itin išsekus, bet ir tokiu atveju rekomenduočiau pirma pabandyti natūralias priemones, tarkim, bičių produktus.“

Fotolia nuotr.

Tonizuokimės natūraliais būdais

Apie bičių produktų naudą ankstyvą pavasarį daug kalba ir gydytojas fitoterapeutas doc. Juozas Vasiliauskas knygoje „12 žolininko linkėjimų ir 1000 patarimų“ (leidykla „Alma littera“). „Medus, bičių duonelė, bičių pikis nuo žilos senovės naudojami ligoms gydyti, susilpusiai sveikatai grąžinti ir imunitetui stiprinti“, – teigia jis. Ypač naudinga pavasarį bičių duonelė. Tai – į korių akutes suneštos, medumi suvilgytos ir suslėgtos žiedadulkės. Joje gausu B grupės vitaminų, aminorūgščių, mikroelementų, įvairių fermentų. Žiedadulkės ir bičių duonelė padeda išsaugoti darbingumą ir protiškai, ir fiziškai išsekus, lėtina organizmo senėjimo procesus, skatina ląstelių regeneraciją. Dar stipresnį poveikį turi bičių pienelis. Tai bičių liaukų sekretas, kuriuo maitinami bičių perai. Bičių pienelis suteikia tiek žvalumo, kad net nerekomenduojama jo vartoti vakarais. Mažina nuovargį, didina darbingumą, greitina medžiagų apykaitą. Tiesa, bičių pienelyje yra hormonų, todėl jį reikėtų vartoti atsargiai. Nerekomenduojamas sergant antinksčių ligomis, brendimo metu, ypač – berniukams.

Organizmą taip pat tonizuoja imbierai, ežiuolės, ženšeniai, žalioji arbata, alavijų sultys. Sekina cukrus, riebalai, alkoholis, kava, nors būtent šių stimuliatorių paprastai griebiamės norėdami pažadinti save iš apsnūdimo. Jie tikrai suteikia trumpalaikės energijos pliūpsnį, bet ilgainiui perdegame. Tą patį J. Vasiliauskas teigia ir apie raudoną šviesą bei spalvą. Nors ne kartą esame girdėję, kad raudona suteikia energijos, žolininko manymu, galutinis jos poveikio rezultatas yra atvirkštinis – išsekimas, erzelis, nuovargis. O štai geltona ir žydra švelniai stimuliuoja, didina darbingumą, gerina nuotaiką. Neatsisakykite ir baltos – ji suteikia jėgų, ramina. Kalbant apie mitybą, gerai savijautai, pasak J. Vasiliausko, itin svarbus magnis. Jo trūkumą išduoda nuolatinis nuovargis, nepaaiškinamas vidinis nerimas, negebėjimas susikaupti, galvos svaigimas, raumenų mėšlungis, nervinis tikas, skrandžio, bronchų ar gimdos spazmai, tirpstantys pirštų galiukai, padidėjęs saldumynų poreikis ir kt. Magnio gausu daugelyje žalialapių daržovių, bet pavasarį jo lengviausia gauti iš neapdorotų grūdų produktų, riebių žuvų, jūrų gėrybių, burokėlių, morkų, džiovintų grybų.

Pavasarį žolininkas siūlo prisiminti ir linų sėmenis bei jų aliejų. „Ne veltui nuo seno pavasarinėje lietuvių mityboje, kai būdavo laikomasi ilgo pasninko ir reikėdavo ypač pastiprinti organizmą, kad nenusilptų, svarbų vaidmenį atlikdavo sėmenys ir jų aliejus – vertingas biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis“, – rašo jis. Dėl ypatingos sandaros ir polinesočiųjų riebalų rūgščių gausos sėmenų aliejus gali atstoti netgi žuvis, o sėmenyse esančios gleivės labai veiksmingai mažina žarnyno, skrandžio uždegimus, padeda atsikosėti.

Juozas Vasiliauskas siūlo ankstyvą pavasarį po truputį keisti ir gyvenimo įpročius – daugiau miegoti, dažniau ilsėtis, atsipalaiduoti, nepersidirbti, daugiau laiko praleisti gryname ore, natūralioje šviesoje, šypsotis ir kasdien palįsti po kontrastiniu dušu. Tik nepasiduokite pirminiam impulsui visa jėga kibti į naujus darbus, sportą – juk ir gamta ne išsyk apsipila žiedais, bunda pamažu.

Psichikos higiena

Bhakti jogą praktikuojantis psichologas Donatas Janickis siūlo nepamiršti ne tik kūno, bet ir psichikos reikalų.

„Kodėl pavasarį žmonės jaučiasi blogai? Kaip, bundant gamtai, iš žemės eina įšalas, taip ir žmogus valo iš savęs per žiemą sukauptus negatyvius dalykus, – sako jis. – Užspaustos problemos, neigiamos emocijos, stresas, pyktis, pavydas, baimė – visa tai per žiemą kaupėsi mumyse kaip sandėliuke, o dabar veržiasi lauk. Jei žmogus visiškai neskyrė laiko dvasiškai apsivalyti, pavasariop organizmas visas tas šiukšles ima stumti su tokia jėga, kad galima net susirgti. Žmonės tai vadina pavasarine depresija, išsigandę blokuoja natūralius psichikos valymosi procesus, griebiasi vaistų ar kitų dirbtinai stimuliuojančių priemonių ir taip tik dar labiau sau pakenkia.“

Pasak jogo, žmogaus kūnas ir psichika paklūsta natūraliems gamtos ciklams. „Mikrolygiu mus veikia Mėnulio fazės. Mėnuliui pilnėjant, kaupiasi ir mūsų problemos. Pilnatis visa tai išstumia į paviršių, žmonės suaktyvėja, į viską reaguoja itin jautriai, ieško specialistų pagalbos. Šis pikas trunka apie savaitę. Mėnuliui dylant, psichika valosi, žmonės rimsta, o, atėjus jaunačiai, jau vėl yra švarūs, pasirengę naujiems darbams ir iššūkiams. Makrolygiu tas pat vyksta keičiantis metų laikams“, – sako D. Janickis.

Kiek laiko truks ir kaip sunkiai vyks valymosi procesas, pasak psichologo, priklauso nuo žmogaus sukaupto purvo kiekio. „Žemė žiemą taip pat įšąla pamažu, – pastebi D. Janickis. – Iš pradžių keliolika, paskui keliasdešimt centimetrų. Kuo įšalas gilesnis, tuo daugiau laiko reikia jam išeiti. Tas pat ir su mūsų psichika.“ Panašumą tarp gamtoje ir žmogaus viduje vykstančių procesų jogas sako pajutęs dvasinių praktikų metu. Atlikdami įvairius energinius, kvėpavimo pratimus, žmonės fiziškai jaučia šaltį, šiurpulį, kai kurie, net ir šilčiausiai užkloti, dreba.

Kad valymasis būtų lengvesnis, pirmiausia reikėtų stengtis kuo mažiau tų šiukšlių prikaupti, kiekvieną dieną užsiimti vadinamąja psichikos higiena. „Nemažą dalį sukaupto šlamšto organizmas išvalo naktį, kai miegame, tad labai svarbu laiku eiti miegoti. Jei problemų susikaupia pernelyg daug, dalis jų lieka, – paaiškina jogas. – Padėti sau galime įvairiai. Paviršinį apsivalymą padeda atlikti kasdienė mankšta, pasivaikščiojimas gryname ore, pakankamas kiekis skysčių. Gilesnius klodus pasiekia kvėpavimo pratimai. Jiems reikėtų skirti apie pusvalandį kas vakarą. Giliausiai išvalo meditacija, nuoširdi malda. Kai jų metu kreipi savo mintis į šventas asmenybes – pranašus ar Dievą, mintys atsispindėjusios grįžta atgal švaresnės, o ta švari energija plauna vidinį purvą. Esu pastebėjęs – jei ateina problemų turintis tikintis žmogus, jam padėti kur kas lengviau nei ateistui.“

Jei kasdienei psichikos higienai žmogus neskyrė laiko, purvo susikaupė pernelyg daug, tada susitvarkyti pačiam gali būti sunkoka. Tokiu atveju D. Janickis rekomenduoja nuvažiuoti į kokią nors sveikatingumo stovyklą, skirti kūnui ir dvasiai išvalyti bent kelias dienas ar savaitę. „Čia ne tik atliksite momentinį apsivalymą, bet ir įgysite žinių, kaip daryti tai toliau. Jų ir įgūdžių taip pat galima gauti įvairiuose kursuose. Svarbu norėti ieškoti, – sako jogas. – Iš tiesų šita pavasario depresija – labiau šiuolaikinės visuomenės bruožas, anksčiau žmonės tokių sezoninių krizių neišgyvendavo. Taip yra ne tik todėl, kad patiriame daugiau streso, bet ir todėl, kad nebeturime atramų. Nustūmėme į šalį dvasinius dalykus, pamiršome Dievą ir ėmėm pasitikėti vien farmacija.“

7 pažadai sau pavasarį

1. Kiekvieną rytą skirti bent 15 minučių mankštai ir pusę pietų pertraukos pasivaikščioti gryname ore.
2. Ant darbo stalo pasistatyti 1,5 l ąsotėlį vandens ir jį per dieną išgerti.
3. Pasirūpinti, kad šaldytuve visada būtų kokių nors raugintų daržovių.
4. Perpus mažiau vartoti mėsos, kavos ir alkoholio.
5. Kasdien suvalgyti po saujelę bičių duonelės, arbatą gardinti medumi.
6. Prieš miegą pusvalandį skirti kvėpavimo pratimams ir maldai.
7. Nusipirkti ryškiai geltoną arba žydrą šaliką.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis