Plastinė chirurgija
Grožio peilio meistrai pajuto savo augančią jėgą Pirmojo pasaulinio karo metais. Nors randai vyrus puošia, kai kurie sunkių sužalojimų, šautinių žaizdų bei nudegimų patyrę kariai nelabai troško likusį gyvenimą būti panašūs į Frankenšteiną. Jiems padėdavo plastinės chirurgijos tėvu laikomas britų otolaringologas Haroldas Gillies. Karo sudarkytus veidus specialistas atkurdavo persodindamas audinius.
Nuo 1920-ųjų atsirado galimybė veido bruožus koreguoti ir tiems, kuriems ši problema keldavo didelių psichologinių problemų.
Po 35-erių metų gimė vienas plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos pradininkų Lietuvoje Gediminas Riauba.
Kontracepcija
Jokio patikimo nėštumo planavimo būdo (pirmieji geriamieji kontraceptikai „Enovid 10“ pasirodė tik septintojo dešimtmečio pradžioje Amerikoje). Vaistai buvo prieinami tik ištekėjusioms moterims ir tik su sutuoktinio leidimu.)
Trečiojo dešimtmečio Lietuvoje dėl akušerinės pagalbos stokos daug naujagimių ir gimdyvių mirdavo. Tai, kad 1920-ųjų vasario 16 dieną moterų ligų profesorius Pranas Mažylis prie seniausios Kaune (dabartinės Raudonojo Kryžiaus) ligoninės įsteigė 10 mėnesių trukmės akušerių kursus, – didžiulis progresas.
„Tos dienos“
Skysčius gerai sugerianti medžiaga sukurta XX a. pradžioje, netrukus pradėti gaminti ir pirmieji įklotai. Tamponai „Tampax“ su aplikatoriumi, kurie mums leidžia verstis kūlversčia „tomis dienomis“, pradėti pardavinėti ketvirtajame dešimtmetyje, juos užpatentavo amerikietis chirurgas Earle‘as Haasas. Įklotai pradėti reklamuoti jau 1920-aisiais, tačiau moterys gėdydavosi pirkti higienos prekes.
Švara
SPA namuose – tokia sąvoka trečiojo dešimtmečio moteriai būtų buvusi nesuprantama. Jos namuose vonios kambarys – dezinfekcijos ir higienos vieta. Baltomis plytelėmis iki lubų išklijuotos sienos, kelios lentynėlės ir higienos priemonės – to ir pakako.
Vonios kambariai Europoje ir Amerikoje masiškai pradėti įrenginėti ketvirtajame dešimtmetyje. Iki tol švaros mėgėjai įsirengdavo dušo kabinas, o šios pirmiausia atsirado Prancūzijos kareivinėse ir kalėjimuose.
Saulė, oras ir vanduo
Coco Chanel dėka atsirado ne tik maža juoda suknelė, bet ir mada būti aktyvioms, sportiškoms.
Trečiojo dešimtmečio grožio formulė nesudėtinga: saulės vonios, pasivaikščiojimas gryname ore ir maudynės.
SPA
Istorija taip susiklostė, kad lietuviai trečiojo dešimtmečio pradžioje neturėjo nei Palangos, nei Šventosios, nes nuo 1919-ųjų iki 1921-ųjų šie kurortai priklausė Latvijai. 1920-ųjų rudenį, lenkams užgrobus Vilniaus kraštą, netekome ir Druskininkų – XX a. pradžioje klestėjęs kurortas apmirė ilgam. Užtat buvo galima važiuoti į Birštoną.
1927-aisiais ten įrengtos purvo gydyklos, vėliau į visus kurorto viešbučius įvestas vandentiekis, kanalizacija bei elektra. Birštone tebeveikia seniausia šalies mineralinio vandens pilstymo įmonė (ji pradėjo veikti 1924-aisiais, tada buvo ypač populiaru gurkšnoti mineralinį vandenį „Vytautas“ ar „Birutė“).
Įdegis ir prabanga
Trečiasis dešimtmetis – įdegio kulto pradžia. Bronzinė odos spalva ne menkiau nei deimantai simbolizavo prabangą. Kiekviena svajojo apie saldų gyvenimą. O šio simbolis – Coco Chanel nuotrauka, kurioje ji, įdegusi, pasidabinusi perlais, stovi apsupta žavingų jūreivių. Įdegti buvo galima ir bulvių lysvėje, tačiau ar galima lyginti?
Apgaulė
Įdegio efektą suteikiantis trivalentis cukrus žinomas jau nuo 1920-ųjų. Tai buvo tikras išganymas tiems, kurie negalėjo sau leisti tolimų kelionių. Kad ultravioletiniai saulės spinduliai sendina odą, niekam nerūpėjo. O ir vargu ar apskritai kas buvo apie tai girdėjęs.
Parfumerija
Lietuvės alpo dėl prancūziškų „parfumų“, nors buvo ir vietos gaminių. Kauno farmacijos fabrike „GerMaPo“ gamintos odos priežiūros priemonės, šampūnai ir odekolonai.
Dabartinė didžiausia vaistus gaminanti šalies bendrovė „Sanitas“ taip pat mėgino pavergti damų širdis kremais ir tualetiniu vandeniu. Kelių pavadinimų odekolonai gaminti kosmetikos ir tualetinių muilų fabrike „Florance“, bendrovės „Berar ir Ko“ muilo ir parfumerijos dirbtuvėse.
Vazelinas
Tai šiandien mes žinome, kad tepti odą priemonėmis, kurių sudėtyje yra naftos produktų, labai neekologiška, o anuomet vazelinas (grynas naftos produktas) buvo viena pagrindinių odos priežiūros priemonių. Juo moterys, prieš spalvindamos dažais, tepdavo akių vokus, kad šie gražiau blizgėtų. Žymus vazelino gamintojas „Vasenol“ 1928-aisiais Kaune vykusioje grandiozinėje žemės ūkio ir pramonės parodoje net buvo įsirengęs savo produkcijos stendą.
Dietos
Trečiojo dešimtmečio damos turėjo tikslą permodeliuoti savo figūrą taip, kad pečiai būtų platesni, klubai – siauresni, o krūtinės – plokščios. Būtent todėl ėmė klestėti alinamos dietos, tapo populiarūs kūno linijas dailinantys masažai.
Kino deivių kopijos
Nebyliojo ir nespalvoto kino bei nespalvotos fotografijos laikais dėmesį atkreipti galėjo tik labai ryškių linijų veidas. Taigi kiekviena, norėjusi atrodyti lyg nužengusi iš ekrano, itin greitai perprato nesudėtingas makiažo taisykles. Be to, ryškus veidas kompensuodavo kūno moteriškumo trūkumą – juk damų figūros atrodė tarsi paauglių berniukų. Efektingai derėjo spalvotas nagų lakas ir cigaretė tarp pirštų.
Per dešimtmetį moters grožio idealas kito: iš pradžių vyravo dramatiškų damų įvaizdis, dešimtmečio viduryje – natūralus (jį įkūnijo sportiškos ir energingos merginos), o pabaigoje imtos dievinti fatališkos moterys.
