V. Baublienė: ar man už tai moka

Tokį klausimą pradėjau girdėti vos ne kasdien.
Gerai, dėliosiu viską iš eilės.

Populiariausi šių dienų straipsniai:
- Kokias nagų formas ir lakavimo tendencijas šį sezoną vertėtų pamiršti
- Vėžį įveikęs 18-metis Paulius: išmokime gyventi šia diena
- Savaitės horoskopas: pradžia skamba labai optimistiškai
- A. Diržiūtės triumfas Berlyne: J. Statkevičiaus suknelė ir apdovanojimas iš N. Portman rankų
- Kitokie balandėliai

Rašyti tinklaraštį ketinau seniai. Na gal prieš penketą metų pagalvojau, kad tikrai noriu. Rašinėti man miela, neretai tai darau vienam ar kitam periodiniam leidiniui. Ir šiaip kartais traukia kuo nors pasidalyti, nes į TV laidas visko sudėti neišeina.

Bet kaip dažniausiai įvyksta? Pirmiausia išsigąsti, kad nėra laiko. Paskui pamatai, kad virtualaus pasaulio technologijos yra gana komplikuotos ir tik pirštų spragtelėjimu nieko nenuveiksi. Tad stumdžiau tą savo norą pirmyn ir atgal, nuo žiemos iki vasaros, nuo vasaros iki žiemos, kol neprabėgo keleri metai.

Kai prieš metus Milane sutikau kažkada Lietuvoje buvusią žinomą drabužių kūrėją Olgą Rink, labai įdomiai pasišnekėjome apie gyvenimą. Dabar Olga – pripažinta mados pasaulio tinklaraštininkė, pasiraitojusi rankoves fotografuojanti visuose svarbiausiuose Italijos mados sostinės renginiuose ir dėliojanti mados gurmanų vaizdelius į savo virtualų dienoraštį.

Šiaip – ilga ir graudi šios moters istorija, rodžiau ją savo laidoje. Ir gyvenimo pradžia Italijoje jai buvo susijusi su badmiriavimu, nemokamais pietumis bažnyčioje, ašaromis, svarstymais – grįžti ar likti. Bet svajonės tam ir yra, kad dėl jų pakentėtum. Trumpai tariant, prisijaukino Olga savo svajonių miestą, susikūrė veiklą ir kaip pati juokiasi, prigyvenusi 60 metų, tapo pripažinta ir gerbiama, o jos vardas įrašytas į visų mados renginių kviestinių svečių sąrašus ir t.t.

Ir sėkmę Olgai atnešė ne kas kitas, bet desperatiškos darbo paieškos ir atkaklumas rasti savo vietą.

Ir kas man labiausiai patinka Beatos būde – absoliutus pozityvumas, humoras, bet kurių situacijų nesureikšminimas ir nesusireikšminimas.

Net paskiausia istorija su kotletais, kurių kepti ją pasiuntė vienas žinomas ponas, kai Beata jam linksmai vožtelėjo po MAMA ceremonijos, buvo gera pamoka – kaip nekreipti dėmesio į piktumus ir irzlumus, ir kaip verta sveikai iš visko pasijuokti.

http://www.beatosvirtuve.lt/beata/kodel-mes-turetume-valgyti-daugiau-kotletuku-maziau-komentuoti-piktai-ir-daugiau-palaikyti-lietuviska-muzika/

Juk visada atsiranda šnypščiančių. Be to, už nugarų visi esame apkalbinėjami ir vertinami. Tai ar yra prasmė į tai gilintis? Jokios.

Bet pabaigoje pridursiu dar vieną trumpą nutikimą iš mano tinklaraštinės istorijos.

Kai neseniai čia, savo erdvėje, parašiau apie pasaulį palikusi giminės žmogų, atsirado žinovų, turėjusių papilti kažin ko šlykštaus. Užkliuvo net ir tokia minutė. Mat tas rašinys atsidūrė moteris.lt portale, kurį skaito daug tūkstančių žmonių,

Taigi daug tų tūkstančių užjautė ir suvokė, ką reiškia netekti mylimojo. O keli šlykštūs komentarai, atrodo, buvo niekas niekingiausias. Bet tas niekas nederamais žodžiais pjaustė širdis mirusiojo artimiesiems.

Maldavau tą rašinį išimti iš portalo. Nors suskrebinau jį tik gavusi giminaitės sutikimą. Po visko net ir savoje erdvėje ištryniau pavardes, graudžių laiško citatų dalis, kad likusiems artimiesiems gyvenimo negadintų tie, kurie į akis niekada nepratartų to, ką drąsiai parašo tyliai pasislėpę…

Man ši istorija buvo apmaudi proga dar sykį susivokti, jog atvirumas ne visada geras dalykas, o giliausias emocijas verta pasilaikyti sau.

Taigi man tikrai nemoka, aš tik kartais gaunu per galvą.

Ir tai yra gerokai komplikuočiau. Bet kol kas įdomu.

violetalisa.wordpress.com

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis