V. Baublienė: Apie drauges. Geras ir geriausias

Sakoma, jog tik moterys moterims gali būti geriausios draugės. Tik jos viena kitą supranta tiksliausiai, tik jos viena kitai yra nuoširdžiausios. Tiesa, kol arti nėra nė vieno vyro. Savo ar svetimo.

- Amerikietis tapo meilės emigrantu: kai pamačiau ją, iškart pajutau stiprią trauką
- E. Špokaitė: dabar mano namai yra San Diege
- Kokios ekologinės mados vyrauja Amerikoje?
- Horoskopas: kas šią savaitę svarbiausia
- Naujoviškas agurkų konservavimo būdas

Man kartais atrodo, kad ir bendrauti kompanijose niekada nebūna smagu taip, kaip pasitaiko tik moteriškose draugijose. Yra dar ir seserystės idėja, kurią plačiai plėtoja filosofės ir rašytojos, teigiančios, jog tik moteris moteriai yra jos tikrasis veidrodis, realiausias atspindys. O kadangi seserų neturiu, galiu samprotauti apie bičiulystę.

Taigi apie drauges.

Tikiu, jog kiekviena moteris turi bent kelias labai geras drauges. Kaip sakoma, mirtinas, su kuriomis sieja savi išgyvenimai ir nuotykiai, paslaptys ir emocijos. Dėl tokių draugių net vidury nakties gali lėkti ir padėti kuo tik sugebi. Su jomis gali valandas kalbėtis. Kaip vaikystėje – bendrais raktiniais posakiais, kuriuos pratarus, draugei aiškiau nei aišku, kas su tavim dedasi. Jos niekada neišjungia savo mobilaus telefono, jos visada žino, kad kažkam gali jų prisireikti ir pačiu tamsiausiu paros matu. Jos iš balso pajunta, kad tau šū..ai. Joms nepatinka pernelyg liūdnos tavo akys. Jos žino, kad mėgsti šparagines pupeles ir su maišu jų išdygsta, nes prisiskynė anytos sode. Su jomis gali eiti į parduotuves, matuotis drabužius, klausinėti – na, kaip? Ir gauti dorą atsakymą – tavęs tai nepuošia. Jų gali prašyti visko, jos niekada nesakys “ne”. Net ir negalėdamos padėti, jos sugalvos, kad pagalba iš kažkur atsirastų. Ir visada nuramins – “palauk, nesijaudink, kažką sugalvosim”. Tokioms draugėms gali irgi atiduoti viską. Bet to visko jos niekada neims ir visada pratars – “baik tu, viskas gerai”.

Yra dar viena labai gerų draugių kategorija, rėžianti tiesą į akis. Jos geriausiai išmano ne tik savo, bet ir tavo gyvenimą. Jos visada viską žino teisingiausiai. Kiekvieno susitikimo metu praeini jų “face control”. Kaip mama jos apžiūri tavo drabužius, paaiškina, kas tinka, o ką tučtuojau reikia sunaikinti. Prisimena, ką apie tave, tavo vyrą ar giminę girdėjo nemalonaus, paaiškina, ką apie tai galvoja ir ką turi galvoti tu. Jos siūlo keliauti tik pas jos kirpėją, manikiūrininkę ar daktarę. Nes viskas, ką jos daro ir turi aplink save, yra geriausia. Po tokių susitikimų lieki dar menkesnis, nusiduodi į savo dvejones, kuriuose viskas yra daug daug blogiau nei draugės ir visų jos pažįstamųjų. Ir be šansų pagerėti, jei nedarysi taip, kaip sako ir daro draugė.

Trečia svarbi draugių grupė dera tik tam tikrais gyvenimo atvejais. Į jas net gali mėginti atsiremti, bet turi suvokti, kada ta atrama gali išslysti arba subyrėti pati. Ne iš blogos valios. Tiesiog tos draugės yra draugės malonumams. Jos visada nuoširdžiai priekaištauja – kodėl nesakei, kad tau buvo blogai. Ir kai su jomis bendrauji, jos atvirai pasakoja apie save, savo laimėjimus, savo blogumus. Jos tau patiki savo paslaptis, dar atviriau kalba apie kitų. Suprantama, “tarp mūsų”. Jei bandai įsiterpti apie savus reikalus, joms staiga prisireikia kažkam paskambinti. O kai tau reikia paspirties, joms skauda galvą, jos negali palikti savų darbų, vyrų, vaikų ir t.t. Gėris tas, kad jos randa laiko ir noro su tavim eiti pasižmonėti. Jos gali skirti valandas (“tik trumpai”) kai laukia malonumai. Bet su tokiomis draugėmis negalima eiti apsipirkti. Jos viską giria ir pataria – “tau būtinai to reikia”. Nes jos žino, kad reikia skatinti tik geras emocijas ir širdingai rūpinasi tavo dvasine pusiausvyra. Prasti tavo popieriai jas gniuždo taip, kad to nepakeldamos palūžta pačios ir dingsta iki geresnių laikų.

Dar yra kategorija draugių, buvusių moksladraugių, bendradarbių, su kuriomis siejo tam tikri gyvenimo etapai. Jas sutinki retai, labai retai. Su jomis šiandien neturi jokių bendrysčių. Tačiau vos susibedus nosimis gatvėje ar vakarėlyje, pasijunti labai jaukiai ir pamiršti šimtą prabėgusių metų. Atrodo, nesimatėte vos kelias dienas. Jos atsimena tavo vyro ir vaiko vardą, viską apie tave žino nuo tada iki dabar. Jos nuoširdžiai klausinėja kaip baigėsi ta ar kita, prieš dvidešimt metų vykusi istorija. Su jomis taip gera pasibūti, kad tvirtai pasižadate pratęsti pokalbius patogesnėje vietoje, nes negalite išsiskirti valandą. Pasikeičiate telefonais, e- adresais. Ir po nuostabiai netikėto pasimatymo vėl pradingstate mažiausia metams, kitiems, o gal ir dešimčiai.

Dabar pridurčiau kaip rašoma romanuose ar scenarijuose – bet koks panašumas į realius įvykius ar asmenis, yra tik sutapimas :) Visos mano draugių grupės yra išgalvotos, nes nuoširdžiai tikiu, jog kiekviena bičiulystės akimirka yra prasminga. O vienus ar kitus žmones gyvenime sutinkame ne šiaip sau. Kiekvienas turime savų vertybių ir iš kiekvieno verta semti tarsi iš aukso šulinio: emocijų, žinių, savivertės, iššūkių.

P. S. Nepamenu citatos autoriaus, tačiau – beribė minties puikuma: “Neik paskui mane – galiu nenuvesti, neik prieš mane – galiu nespėti, eik greta – būk mano draugas”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis