Vis dėlto 18-ojo kultūros festivalio „Purpurinis vakaras“ rengėjų pasiūlymui rugpjūčio 15 dieną pravesti festivalio Didįjį grupių dienos koncertą Anykščių Dainuvos slėnyje E. Mildažytė neatsispyrė. „Tai širdžių ir sielos festivalis“, – sako ji ir priduria nė kiek nesijaudinanti, nes pažįsta šiltą ir jaukią festivalio atmosferą bei geranorišką jo publiką.
Didžiajame grupių dienos koncerte pasirodys Adomas Vyšniauskas ir gyvo garso grupė, grupė „Baltos Varnos“, Giedrė kartu su džiazo pianistu Andrejumi Polevikovu, Saulius Urbonavičius-Samas su „FortePiano“, „Hiperbolės“ dainų programą atliksiantis projektas „Huge Soul“ bei Vytauto Kernagio dainų programą parengęs Jokūbas Bareikis.
„Ne tiek jau daug tų mūsų festivalių likę, anksčiau pirmasis į galvą šaudavęs festivalis buvo vienas iš tų, kurie vykdavo Nidoje. O dabar... Jei atvirai, net nežinau, ką pasakyti“, – kaip visada nuoširdžiai kalba Edita ir pasakoja, kad pastaruoju metu dažniau ne vedanti renginius, o dalyvaujanti susitikimuose su žmonėmis, kameriniuose pokalbiuose.
Vienas toks prieš dvejus metus įvyko ir „Purpuriniame vakare“. Tąsyk Edita Mildažytė ir jos gyvenimo bei darbo partneris Saulius Pilinkus žiūrovus pakvietė į smagų, humoru tryškusį susitikimą Anykščių kultūros namuose. Būtent tuomet festivalio rengėjams ir kilo mintis pakviesti Editą vesti vieną iš festivalio koncertų.
Patyrusi televizijos laidų vedėja prisimena renginius, kuriuos jai pačiai tekdavo organizuoti ir vesti. Ji neabejoja, kad televizija ir gyva scena yra du visiškai skirtingi pasauliai.
„Televizijoje tu gali valdyti procesus, gali pakartoti, jei nepavyko, o scenoje kiekvienas pasakytas žodis veikia publiką. Nepavyko pokštas, vargu, ar išsigelbėsi, nebent esi tikras profesionalas, žinantis ir suprantantis, kad gyvas renginys yra kupinas netikėtumų“, – sako ir priduria, kad net geriausiai, profesionaliausiai parašytas scenarijus nieko nereiškia, jei jauti, kad publika tavęs nepriima, nesugebi su ja užmegzti ryšio. Tada scena tampa šalta – ir vedėjui, ir žiūrovams.
Ilgametė Editos patirtis kalba, kad scenoje vedėjui privalu žinoti, ką galima sakyti, o apie ką geriau patylėti: „Kai kurių dalykų, kuriuos šiandien scenoje kalba renginių vedėjai, prieš dvidešimt metų ir įsivaizduoti negalėjome. Svarbiausia, kad žiūrovai, klausydami vedėjo, nejaustų svetimos gėdos, kai jis pramauna pro šalį ir pats to nepastebi arba pereina per sceną tarsi per staltiesę purvinais batais, kai nežino, kaip elgtis su garbinga auditorija arba kalba niekus, nes renginiui tiesiog nepasirengė“.
Renginius Edita dažniausiai veda viena, jos charizmą partneriui gana sunku išlaikyti. Vis dėlto duetų ji neatsisako, o geriausiai scenoje jaučiasi su gyvenimo partneriu, laidos „Daiktų istorijos“ vedėju S. Pilinkumi. „Su Sauliumi – saugu. Žinau, kad jis nepaliks manęs scenoje, jei atsiras duobė ar netikėtumas, atvirkščiai, mes vienas kitam padedame, vienas į kitą reaguojame, svaidomės pokštais. Su Sauliumi man komfortiška, tačiau aš puikiausiai galiu apsieti be jo, o jis – be manęs“, – šypsosi ir prisimena ne tokią sėkmingą istoriją, kai vienas partneris, nugvelbęs jos pokštą, paliko ją scenoje kalbinti šnekumu negarsėjantį lakūną Jurgį Kairį, o pats nudūmė pas lengviau prakalbinamus renginio dalyvius.
Paklausta, ar vis dar dreba kojos, kai reikia išeiti prieš tūkstantinę žiūrovų minią, Edita atvirai prisipažįsta, kad kojos dreba ne tada, kai matai tūkstančius, nes tokiais atvejais minia susilieja, ir ne taip baisu. Dreba, kai renginys mažesnis, kai žmonės arti, gali matyti jų veidus. „Bet ir gerai, kad dreba, vadinasi, tavo darbas tau dar rūpi“, – sako ir priduria, kad į „Purpurinio vakaro“ sceną ji žengs su šypsena. Ir ne todėl, kad bus lengva vesti renginį, o todėl, kad tiki, jog žmonės ją supras, priims, jiems bus svarbu, ką ji sako.
Kultūros festivalis „Purpurinis vakaras“ Anykščiuose – rugpjūčio 14–16 dienomis. Daugiau informacijos www.purpurinisvakaras.lt
