„Kur pažvelgsi, tarptautinės teisės ir žmonių teisių pažeidimai, didelė nelygybė ir ją kurstantis godumas veda link miškų kirtimo, taršos ir biologinės įvairovės nykimo“, – rašoma trečiadienį Vatikano paskelbtoje žinutėje.

„Ekstremalūs gamtos reiškiniai, kuriuos sukelia žmogaus veiklos išprovokuoti klimato pokyčiai, tampa vis intensyvesni ir dažnesni, jau nekalbant apie vidutinės trukmės ir ilgalaikę ginkluotų konfliktų žalą žmonijai ir gamtai.

Atrodo, kol kas nesugebame suvokti, kad gamtos niokojimas ne visiems daro vienodą poveikį. Kai teisingumas ir taika paminami, labiausiai nukenčia vargšai ir atstumtieji.

Šią problemą simbolizuoja vietos bendruomenių kančios.

Tai dar ne viskas. Pati gamta kartais paverčiama derybine priemone, preke, kurią galima iškeisti į ekonominę ar politinę naudą.

Dėl to Dievo kūrinija virsta kovos dėl gyvybiškai svarbių išteklių kontrolės lauku.

Viso to atspindys – minų nusėti žemės ūkio paskirties plotai ir miškai, „išdegintos žemės“ politika, konfliktai dėl vandens šaltinių ir nevienodas žaliavų paskirstymas, dėl kurio nukenčia skurdesnės tautos ir socialinis stabilumas.“

Popiežiaus teigimu, teisingumą aplinkos atžvilgiu „netiesiogiai skelbė pranašai“ ir „jo nebegalima laikyti abstrakčia sąvoka ar tolimu tikslu“.

„Tai neatidėliotinas poreikis, neapsiribojantis vien aplinkos apsauga“, – tvirtino jis.

„Nes tai yra ir socialinio, ekonominio bei žmogiškojo teisingumo klausimas...

Pasaulyje, kuriame labiausiai pažeidžiami mūsų broliai ir seserys pirmieji patiria pražūtingus klimato kaitos, miškų kirtimo ir taršos padarinius, rūpinimasis kūrinija tampa mūsų tikėjimo ir žmogiškumo išraiška.

Dabar atėjo laikas nuo žodžių pereiti prie veiksmų.“