Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė R. Kačkutė: į mecenatystės sąvoką žiūrime labai plačiai

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė sako, kad mecenatystė turi didžiulę reikšmę kultūrai, tačiau dideli dalykai susideda ir iš mažesnių detalių: rėmimo, partnerysčių, savanorystės, pro bono paslaugų. „Nors pagal įstatymą skelbti nacionaliniu, savivaldybės ar bendruomenės lygio mecenatu galima nuo tam tikros mecenavimo sumos – į mecenatystę žiūrime labai plačiai“, – teigia dr. R. Kačkutė.

Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės, valstybės lėšos remiant kultūrą – vis dar yra esminės. Vis tik, mecenatų parama užtikrina ilgalaikius projektus ir leidžia įgyvendinti inovatyvias idėjas, kurios dažnai negalėtų būti realizuotos vien iš valstybės skiriamų pinigų.


Mecenatų dotacijos Lietuvos nacionaliniam muziejui yra neįkainojama parama, leidžianti įgyvendinti svarbius projektus: išsaugoti ir restauruoti paveldą, praturtinti ekspozicijas, skatinti visuomenės švietimą bei įgyvendinti naujas iniciatyvas. Tai padeda įgyvendinti muziejaus misiją ir plečia kultūros poveikį visuomenei. Mecenatai prisideda prie kultūrinio identiteto puoselėjimo, mokslo plėtros ir visuomenės švietimo. Jų indėlis leidžia išsaugoti Lietuvos paveldą ateities kartoms, stiprinti kultūros institucijas ir skatinti kūrybinį dialogą“, – kalba R. Kačkutė.


Mecenavimas – ne tik finansinė parama


Anot jos, muziejai mecenatystės srityje išsiskiria unikaliu aspektu – mecenatai neapsiriboja vien finansine parama. Kaip teigia dr. R. Kačkutė nacionalinis muziejus savo fondus kasmet papildo 10-20 tūkstančių naujų eksponatų. Didžioji dalis jų yra dovanojami privačių asmenų, įvairių organizacijų ir institucijų. Tokie mastai rodo, kad nors pasiryžimas skirti didelę sumą vienam konkrečiam tikslui yra didelis įsipareigojimas ir tvirto apsisprendimo klausimas, pats dovanojimo reiškinys jau aktyvus.


„Dovanoti eksponatai nebūtinai yra labai brangūs. Jie unikalūs ir vertingi kitomis prasmėmis, todėl toks indėlis ypatingai reikšmingas. Jis praturtina muziejų fondus, o kartu padeda išsaugoti bei viešinti privačiose kolekcijose ilgą laiką buvusias vertybes, kurios kitu atveju galėtų likti neprieinamos visuomenei. Mecenatai, dovanodami tokius objektus, prisideda prie istorinio tęstinumo išlaikymo, o jų dosnumas leidžia muziejams atskleisti įvairiapusę Lietuvos istoriją. Šis mecenavimo būdas yra tvarus ir suteikia muziejams galimybę augti kaip vertingų istorijos saugotojams“, – pasakoja R. Kačkutė.


Lietuvos nacionalinis muziejus be smulkesnių dovanų yra sulaukęs dviejų itin reikšmingų ir precedento lig šiol neturinčių lituanistinių kolekcijų dovanojimo. Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės, pati naujausia yra 2020 metais aktyvaus JAV lietuvių bendruomenės nario Henry L. Gaidžio dovanota asmeninė kolekcija – unikalus karinės ginkluotės, mundiruotės, kariuomenės atributų, archyvinių ir rašytinių šaltinių rinkinys, kauptas daugiau nei 50 metų. Ši kolekcija, įvertinta beveik 359 tūkst. eurų, todėl jam buvo suteiktas Vilniaus miesto savivaldybės mecenato vardas. Kazio Varnelio kolekcija, savo dydžiu ir turiniu dar įspūdingesnė. Ją Lietuvos nacionaliniam muziejui Varnelis padovanojo sugrįžęs gyventi į Lietuvą prieš beveik trisdešimt metų. Visai kolekcijai eksponuoti ir buvo įkurti Kazio Varnelio namai-muziejus.


Mecenatystės tradicijos Lietuvoje – sparčiai vystosi


Simona Širvydaitė-Šliupienė, Istorijų namų vadovė pastebi, kad pastaruoju metu mecenatystės reiškiniui Lietuvoje yra skiriamas labai didelis dėmesys – šalyje turime tam skirtą atmintiną dieną, Kultūros ministerija rūpinasi mecenatystės ir mecenatų žinomumo visuomenėje didinimu. Vis tik, nors ir labai sparčiai, bet ši sritis dar tik vystosi, todėl natūralu, kad ir mecenatų nėra daug.


„Mecenatų trūkumą lemia istorinės bei ekonominės priežastys. Siekiant pokyčių, būtina skatinti visuomenės švietimą apie mecenatystės reikšmę, kurti palankią teisinę bei mokestinę aplinką ir gerinti komunikaciją tarp mecenatų bei kultūros institucijų. Tačiau matome, kad situacija keičiasi – verslas ir kultūra vis dažniau randa būdų bendradarbiauti. Praktika rodo, kad mecenatai – ypatingai gerai kultūros pulsą jaučiantys žmonės. Jie mąsto ne pragmatiškai, trumpalaikiu laikotarpiu, bet kelių dešimtmečių ar net šimtmečio perspektyvoje“, – teigia S. Širvydaitė-Šliupienė.


Anot jos, nors Lietuvos nacionalinis muziejus turi tik vieną apdovanotą Vilniaus miesto savivaldybės mecenatą – kasmet rėmimo, partnerystės ir bendradarbiavimo pagrindais pritraukia iki 10 skirtingų rėmėjų.


„Per metus Lietuvos nacionalinis muziejus pristato keliasdešimt parodų savo padaliniuose visoje Lietuvoje, tad turime nuolatinį papildomų lėšų poreikį – parodų tobulumui ribų nėra. Mecenavimas ir verslo prisidėjimas prie svarbių pokyčių mūsų šalyje turėtų tapti ne išimtimi, o tendencija, todėl dalintis gražiomis bedradarbiavimo ir mecenavimo istorijomis būtina. Gerieji pavyzdžiai įkvepia kitus“, – sako Istorijos namų vadovė.


Be verslo pagalbos kai kurios parodos dienos šviesos neišvystų


Vienas didžiausių Lietuvos nacionalinio muziejaus projektų įgyvendintų su verslo pagalba – bendradarbiavimas su „Kika Group“ kuriant paroda apie šunų istoriją Lietuvoje –  „Istorija vizgina uodegą“, kuri Istorijų namuose pristatyta balandžio mėnesį.


R. Kačkutė pabrėžia, kad bendradarbiavimas su verslu nėra tik apie finansinę vertę, bet ir apie prasmę.


„2020 metais pristatydami archeologinį radinį – 12 tūkstančių metų senumo Lyngby kirvį, pakvietėme visus norinčius išbandyti savo įgūdžius skaldant malkas. Pasikvietėme ir „Fiskars“ produkcijos platintoją Lietuvoje firmą „Ginalas“. Jie atvežė kirvių, kaladžių, mūsų lankytojai labai mielai įsitraukė, buvo priskaldyta labai daug malkų. Tačiau gražiausias momentas laukė pabaigoje, kuomet visos jos buvo sukrautos į mašinas ir su Maltos Ordino pagalbos tarnybos pagalba jas išvežiojome seneliams žiemai“, – pasakoja ji.


Birželio mėnesį Istorijų namuose atsidarysiančios tarptautinės parodos „Karalienė, karalystė ir jausmai“ apie Kotryną Jogailaitę ir Barborą Radvilaitę kontekste Lietuvos nacionalinis muziejus pasitelkė keletą priemonių tvaresniam finansavimui užtikrinti: ieškota finansavimo tiek privačiame sektoriuje, tiek kreipiantis į muziejaus lankytojus sutelktiniam finansavimui gauti, įsteigtas ir parodos ambasadorių klubas, kuris prisidėjo prie parodos ir finansine prasme, ir didinant parodos žinomumą viešojoje erdvėje.


Svarbią šių metų parodą „RAVE NATION. Nakties ritmais į laisvę, 1992-2004“, kuri bus atidaroma birželį Lukiškių kalėjime 2.0., taip pat remia „LABAS“.


Lietuvos nacionalinio muziejaus kultūros projektus įvairiais būdais rėmė ar nuolat remia LRT, „15min.lt“, „JCDecaux Lietuva“, Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos oro uostai, Vilniaus viešasis transportas, UAB „AkzoNobel Baltics“, UAB „Green Genius“, UAB „Medžio stilius“ ir kt.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis