Turkijoje gyvenanti psichologė Sigita Dabulskytė: „Kuo žmogus sąmoningesnis, tuo jis laimingesnis”

Šį savaitgalį, liepos 19-21 d., sodyboje „Saulėtas krantas” Švenčionių rajone prie Pailgio ežero vyks jau devintasis dvasinių praktikų, psichologijos, sveikatingumo ir kūrybinių veiklų festivalis „Mandala”. Kalbamės su jo organizatore, Turkijoje gyvenančia psichologe, šokio terapeute ir anglų kalbos mokytoja Sigita Dabulskyte.

Prieš kiek laiko ir kaip atsidūrei Turkijoje? Kuo ši šalis tave sužavėjo?


Pirmą kartą atsidūriau Turkijoje 2012 m. pradžioje. Tuo metu studijavau socialinės psichologijos magistrą Mykolo Romerio universitete ir į Stambulą atvažiavau pagal Erasmus mainų programą. Kai sugalvojau, kad noriu važiuoti pusmečiui pastudijuoti svetur, galėjau rinktis tik iš trijų šalių - Suomijos, Norvegijos ir Turkijos, tačiau kadangi bakalaurą studijavau Škotijoje, į šaltas šalis važiuoti nebesinorėjo, o Turkija dar atrodė ir labai egzotiška. Tuo metu apie ją mažai žinojau, galvojau, kad turkai - itin religingi, kad visos moterys čia dėvi hidžabą. Tačiau taip nėra - buvau nustebusi, kiek daug moterų čia rengiasi vakarietiškai, o gatvėje gali pamatyti net transvestitų, prostitučių.


Stambulą pamilau iš pirmo žvilgsnio. Išvykstant Lietuvoje buvo 20 laipsnių šalčio, o Stambule - 5 šilumos, švietė saulė, o labiausiai mane džiugino jūra - dievinu būti prie vandens. Jaučiausi kaip pasakoje, negalėjau patikėti kur atsidūriau - tokie buvo pirmieji įspūdžiai, kurie niekuomet neišblėso - pusmetis praleistas Stambule buvo vienas laimingiausių mano gyvenime. Ėjau į vieną geriausių universitetų Turkijoje, pramogavau, sutikau daug naujų draugų - turkų ir užsieniečių. Žmonės čia draugiški ir svetingi.


Grįžusi į Lietuvą to labai ilgėjausi, tad vos išsilaikiusi paskutinius egzaminus ir apsigynusi diplominį darbą išvykau atostogų į Turkiją, iš kurių niekuomet nebegrįžau... Šios atostogos jau tęsiasi šešerius metus.


Kaip apibūdintum turkus? Kuo esame skirtingi, o kuo panašūs?


Turkai - be galo svetingi, jiems malonu priimti svečius! Jie - labai draugiški, vaišingi, paslaugūs. Jei neši ką nors sunkiai - būtinai padės, jei paklausi kelio, bet nekalba angliškai - paėjės kartu. Pačioje pradžioje buvau nustebusi - skambina kažkas į duris, atidarau - o ten kaimynė stovi su gabalėliu tortu, sako, atnešiau tau torto. Buvau ką tik atsikrausčiusi, nieko iš kaimynų dar nepažinojau, buvo labai malonu. Lietuvoje kaimynai jau retai kada pažįsta vieni kitus, ypač daugiabučiuose. Turkai nuolat vadina vieni kitus draugais, pavyzdžiui, autobuso vairuotojas keleiviams sako: „Draugai, prašau paeikite į priekį”.


Jie labai bendruomeniški, tačiau man nepatinka, kad jie mėgsta baltą melą - jei tiesa nemaloni, retai kada pasakys ją tiesiai į akis.


Turkams labai patinka įvairūs susibūrimai, šventės, jie mėgsta valgyti, ypač savo tradicinį maistą, sėdėti kavinėse, baruose.


Lietuviai yra gerokai uždaresni, tačiau bendravimas su jais - nuoširdesnis. O panašūs esame tuo, kad ir turkai, ir lietuviai labai daug dirba, kad mums svarbi šeima ir tradicinės vertybės.


Kokie Turkijoje porų santykiai?


Pagal tradiciją vyras turi aprūpinti šeimą materialiai, o moteris rūpinasi namais, vaikais, gamina maistą. Sutuoktiniai būna labai pavydūs, kontroliuojantys. Girdėjau net tokių kuriozų, kai vyras neišleidžia žmonos į susitikimą su draugėmis, nes ji jo manymu, pernelyg atvirai apsirengė, o žmona nuolat skambina vyrui ir liepia parodyti kas aplinkui.


Festivalio „Mandala” akimirkos
Festivalio „Mandala” akimirkos
Ramintos Maciulevičiūtės nuotr.


Kaip susidomėjai psichologija ir dvasiniais dalykais? 


Nuo vaikystės domino žmogaus elgesys, greitai pastebėdavau įvairius dalykus. Besimokydama Vilniaus licėjuje iš klasioko pasiskolinau Sigmundo Freudo knygą „Psichoanalizės įvadas” ir tai buvo lemiamas įvykis vėliau pasirenkant karjerą. Buvo labai įdomu sužinoti kaip veikia pasąmonė bei analizuoti sapnus. Vėliau ėmiau lankyti psichologijos būrelį. Būtent jame sužinojau apie meditaciją ir tai paskatino domėtis dvasiniais dalykais.


Kokias praktikas pati atlieki? Ar turi savo ryto bei vakaro ritualus?


Esu išbandžiusi daugybę įvairių praktikų. Keliaudama po Indiją net aplankiau keletą dvasinių mokytojų. Aplankiau ir Dalai Lamos šventyklą. Dabar reguliariai nebeužsiimu jokia dvasine praktika, nejaučiu tam poreikio. Kartais į kokią nors grupinę meditaciją nueinu, bet Turkijoje sunku jų surasti.


Man patinka masažas, pirtis, relaksacija. Dabar man įdomiau psichologija, klausausi paskaitų internete, lankau įvairius mokymus, daug skaitau, analizuoju įvairias situacijas. Kartais užsirašau ant lapuko pozityvias afirmacijas ir pasikabinu ant veidrodžio, kad kasdien matyčiau. Stengiuosi mąstyti pozityviai. Man taip pat labai svarbu išsišnekėti. Kad palaikyčiau sveiką fizinę formą, einu į sporto klubą (pradėjau tik šiais metais). Ryto ritualų neturiu, o vakare prieš miegą mėgstu pasiklausyti ramios muzikos. Kartais, jei negaliu užmigti, klausausi miego hipnozės - ji padeda, užmiegu per 5 minutes!


Kaip gimė festivalis „Mandala”, kas tai per renginys, dėl ko verta jame apsilankyti?


Prieš dešimt metų apsilankiau Latvijoje rengiamame dvasinių praktikų festivalyje „Gara vasara”. Jis man paliko tokį didelį įspūdį, kad pasiryžau kitais metais panašų organizuoti ir Lietuvoje. Labai patiko ir jo idėja, ir programa, ir sutikti žmonės – festivalyje vyravo labai draugiška, palaikanti atmosfera. Man buvo svarbu, kad tai būtų ir mano festivalyje, tiesa, pačią programą gerokai praplėčiau – „Mandaloje” dėmesys skiriamas ne tik dvasinėms praktikoms, bet ir psichologijai, fizinei sveikatai, kūrybiškumo lavinimui.


Kuo žmonės sąmoningesni, tuo jie laimingesni. Šis festivalis skirtas supažindinti žmones su įvairiais įrankiais, kurie padėtų jiems būti sveikesniais ir laimingesniais. Tai puiki proga ne tik praplėsti žinias, bet ir pabūti bendraminčių būryje ar tiesiog pailsėti gamtoje. O lektoriams tai puiki proga platesniam ratui pristatyti savo veiklą. 


Kuo ypatinga jo programa? 


„Mandalos” programa suskirstyta į keturias erdves: Oro (dvasinę), Vandens (psichologijos), Žemės (kūno) ir Ugnies (kūrybinę). Oro erdvėje vyksta įvairos meditacijos, kvėpavimo praktikos, paskaitos apie harmoningesnį santykį su savimi bei aplinka. Vandens erdvėje - užsiėmimai apie porų santykius, vaikų auklėjimą, krizių įveikimą. Žemės erdvėje - įvairios mankštos, masažo pamokos, paskaitos apie sveikatą, natūralų gydymą. O Ugnies erdvėje vyksta rankdarbių kūrimas, piešimo, dainavimo, šokių užsiėmimai ir t.t.


Šių metų festivalio dėmesys sutelktas į porų, šeimų santykius. Lietuvoje - itin didelis skyrybų skaičius, o būtent nuo šeimos gerovės priklauso žmogaus laimės pojūtis. Prichologė Ieva Balvočiūtė ves užsiėmimą „Konfliktų sprendimas šeimoje”, kurioje patars kaip spręsti iškilusias problemas tarp sutuoktinių bei tėvų ir vaikų. Jos kolega Mykolas Truncė skaitys paskaitą „Emocinio ir intymaus ryšio sąveika”, kurioje aptars stiprios partnerystės pagrindus. Sutuoktinių pora dvasiniai mokytojai Ieva ir Rolandas Žigoniai, patirties besisemiantys iš Pietų Amerikos šamanų, ves užsiėmimą “Santykių harmonizavimas”. 


Festivalio „Mandala” akimirkos
Festivalio „Mandala” akimirkos
Ramintos Maciulevičiūtės nuotr.


Iš įdomesnių Oro erdvės užsiėmimų išskirčiau šamanizmu besidominčio muzikanto, multiinstrumentalisto Pete Kabir Bengry iš Didžiosios Britanijos gydymo garsu sesiją, kinų kultūros specialisto ir meditacijos mokytojo Vytenio Sinkevičiaus užsiėmimą „Svajonių žemėlapio piešimas”, kuriame jis pasakos kaip tinkamai formuluoti norus, kad jie greičiau išsipildytų. Giliai atsipalaiduoti padės dvasinių praktikų mokytojos Jurgitos Mazurkevičiūtės vedama judesio meditacija „Esu”.


Iš Vandens erdvės užsiėmimų, įdomi ir naudinga turėtų būti psichologės Anastasijos Pilkionienės paskaita „Kriziniai gyvenimo laikotarpiai”, psichologo Nerijaus Oginto paskaita „Meilė darbui” bei specialus užsiėmimas vyrams – asmenininio tobulėjimo lektoriaus Igno Genio vedamos dirbtuvės „Tikras vyras”.


Žemės erdvėje - gydytojos Godos Denapienės paskaita „Ajurvedos išmintis per mokslo prizmę”, kurioje ji pasakos apie Ajurvedos pritaikymą šiuolaikiniame gyvenime, ypač akcentuodama sveikatą ir gydymą. Jos kolegė Aušra Tomkutė paskaitoje „Papildologija“ atskleis, ar verta vartoti maisto papildus. O holistinės medicinos atstovė Janina Jonynaitė, sirgusi paskutinės stadijos vėžiu ir jį išsigydžiusi natūraliomis priemonėmis, skaitys paskaitą „Natūralūs gydymo būdai”.


Ugnies erdvėje festivalio lankytojai galės pritaikyti feng šui žinias perkuriant namų interjerą, nutapyti mandalą neįprastu būdu - ant klijų, kurti lino raižinius ar išreikšti save šokyje.


Ar turi laiko pati apsilankyti festivalio paskaitose bei užsiėmimuose?


Deja, per festivalį būnu labai užimta ir įsitempusi, nėra kada eiti į užsiėmimus. Kartais prisėdu kelioms minutėms, ir einu toliau. Pernai pirmą kartą sudalyvavau visame užsiėmime – „5 meilės kalbos” - labai norėjau į jį pakliūti, ir jis tikrai nenuvylė. Gal šiemet irgi pavyks sudalyvauti viename ar dviejuose... Vakarais tik nueinu koncertinės programos pasiklausyti.


Kaip pailsi? Ką esi suplanavusi šių metų atostogoms?


Man geriausias poilsis - susitikimai su draugais, kelionės ir apsilankymas spa (einu bent kartą per savaitę). Kadangi labai daug laiko atėmė renginio organizavimas, apie šių metų atostogas dar nebuvo progos pagalvoti. Po festivalio šiek tiek pabūsiu Lietuvoje, o po to norėčiau kur nors toliau nuvažiuoti. Labai daug draugų rekomenduoja Balį.


Esi daug keliavusi - kurios šalys paliko didžiausią įspūdį, į kurias norėtum ir vėl sugrįžti? O kuriose dar nesi buvusi, bet labai norėtum aplankyti?


Iš tiesų labai patinka keliauti, norėčiau aplankyti visas pasaulio šalis. Labai įspūdinga buvo Graikijos Santorini sala. Praėjusią žiemą aplankiau Vietnamą - irgi labai patiko, tačiau pamačiau tik pusę šalies, ateityje reikės sugrįžti, kad pamatyti kitą pusę. Labai patiko Tailandas - tiek daug gražių vietų, kaip ten, dar niekur nemačiau. Įdomu buvo apsilankyti Senegale - ten vyrai gali turėti net keturias žmonas, kurios gyvena atskirai, o kartą per metus susitinka ir apsikeičia dovanėlėmis. Jau seniai noriu aplankyti Australiją, tačiau skrydis labai brangus. Taip pat dar nesu buvusi nei viename Amerikos žemyne. Bet šiuo metu, kaip ir minėjau, labiausiai traukia dar nematytas Balis.


Festivalio „Mandala” akimirkos
Festivalio „Mandala” akimirkos
Ramintos Maciulevičiūtės nuotr.


Kuo tau svarbios kelionės? Ko iš jų gauni, pasisemi?


Pasisemiu naujų įspūdžių, gaunu įkvėpimo, pailsiu, grožiuosi gamta, ragauju tradicinius tos šalies patiekalus. Kelionės labai praplečia akiratį.


Ar esi kompanijos žmogus, turi daug draugų?


Taip, man labai patinka bendrauti. Man patinka ir organizuoti renginį, nes tenka daug bendrauti, tartis. Norėčiau kiekvieną vakarą su kuo nors susitikti, bet po darbo kartais būnu pavargusi ir tiesiog pabūnu viena. Nepasakyčiau, kad turiu labai daug draugų, bet turiu kelis tikrai labai artimus ir tuo esu patenkinta. Man labiau patinka būti vienu metu su vienu žmogumi, o ne bendrauti grupėje.


Kokia, tavo manymu, gerų santykių paslaptis?


Svarbu yra komunikacija, mokėjimas vienas kitą priimti ir meilė. Jei kam nors kas nors netinka, svarbu tai aptarti ir ieškoti abejiems palankaus sprendimo.


Ar esi laiminga?


Taip, esu laiminga, ypač dabar. Turiu nuostabią šeimą, draugus, mėgiamą darbą, šauniai leidžiu laisvalaikį, keliauju, nėra dėl ko skųstis.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis