Sveikiname su gimtadieniu! Su kokiomis mintimis jį pasitikote? - paklausėme verslininko Ž. Grigaičio.
Minčių buvo įvairių, nes metai nebuvo lengvi. Juokauju, kad Juodasis Mėnulis užsibuvo Mergelės ženkle. Iš tiesų, Mergelėms, kiek stebiu, buvo gana sudėtingi metai, ne išimtis ir aš. Tačiau viskas ateina, praeina, debesys išsisklaido ir ima šviesti saulė. Viskas atrodo puikiai ir tai, kas sumanyta sugalvota – darbai, nauji projektai, naujos ambicijos – viskas bus įgyvendinta.
Nepraslydo pro akis tai, kad Jums diagnozuota onkologinė liga? Kaip ją priimate, kaip reaguojate?
Taip, tai tiesa. Keturis mėnesius, kol viskas galutinai paaiškėjo, dvejojau, ar verta kalbėti apie tai viešai. Tačiau nutariau komunikuoti ir kelti klausimą, kad kiekvienas žmogus turėtų neužmiršti, kas yra sveikata, ir kiek įmanoma tikrintųsi profilaktiškai ir įsitikntų, ar tas variklis gerai važiuoja, ar nereikia jo sutepti, patvarkyti.
Šiandien galiu pasidžiaugti, kad situacija yra suvaldyta ir, tikiuosi, kad be didesnių pasekmių įveiksiu šį etapą. Žinoma, ateityje reikės sekti situaciją, stebėti savo sveikatą – tiek paveldėjimas, tiek kiti faktoriai neleidžia to pamiršti.
Žodžiu, į ateitį žvelgiate optimistiškai.
Neslėpsiu, buvo juodų minčių. Kai pagal pirmines išvadas išgirsti, jog gyventi liko keli mėnesiai, visokių minčių į galvą ateina... Bet dabar daugmaž grįžau į savo pirminę būseną ir gana šviesiai žvelgiu į ateitį, ir džiaugiuosi, kad nenuleidau rankų, nors buvo ir gana tamsių minučių. Turbūt labai aktualu neverkti ant peties ir negalvoti, kas dėl to kaltas, bet bandyti rasti išeitį net iš tokios suituacijos. Ir medicina gi pažengusi daug toliau, nei buvo prieš 10 metų.
Tos panikos akimirkos, kai išgirsti diagnozę, yra žiaurios, bet kaip ir mano amžinąatilsį Mama sakydavo, niekam nereikia verkiančių žmonių. Tad, nors ir širdis plyšta iš skausmo, reikia to nerodyti ir optimistiškai žvelgti į ateitį.
Užsiminėte apie Mamą. Pasidalinkite, prašau, su mūsų skaitytojais savo prisiminimais apie jau išėjusius Jūsų Tėvelius.
Mama buvo labai stipri asmenybė, mėgo labai gražiai rengtis, turėjo puikų stiliaus pojūtį. Turbūt aš tai iš jos ir paveldėjau. Taip pat paveldėjau didelį papuošalų kiekį ir mano misija buvo juos prikelti antram gyvenimui.
Mama buvo tas švyturys ne tik man, bet ir daugeliui ją pažinojusių. Ji buvo atviros širdies ir, kai tik galėjo, stengėsi visiems padėti – ir pinigais, ir daiktais, ir geru žodžiu. Aš taip pat stengiuosi tokios linijos laikytis ir visiems padėti, kiek tik galiu. Ir, žinoma, geriau šypsotis, nei verkti.
Tėtis buvo žinomas sportininkas ir gaila, kad paskutiniais metais jis turėjo rimtų sveikatos problemų. Tačiau jis visada buvo tvirtas kaip uola ir daug dalykų diplomatiškai nutylėdavo. Jis gebėdavo išlaikyti pusiausvyrą tarp impulsų ir ramybės. Tėtį visada prisimenu kaip kovotoją, užsispyrusiai siekiantį tikslo. Iki pat galo.
Dėkui, sveikatos Jums!
***
Tikrasis Žilvino Grigaičio 48-asis gimtadienis nuskambėjo vasaros pabaigoje, kai verslininkas viešėjo Prancūzijoje. Tačiau vyras norėjo jį paminėti ir su draugais Lietuvoje, kuriuos, rudeniui prasidėjus, sukvietė į į Vilniuje esančią Eglės Mieliauskienės galeriją. Prašome pasigrožėti šventės akimirkomis:
