Moterys kalba. Bijau tapti daug pasiekusia vieniša moterimi

Pasakoja projekto „Moterys kalba“ narė Gintarė Kašelionytė.
Vakar su vienu vaikinu baigėme pažintį bare sakiniu apie nagus. Mat, jo mama yra manikiūrininkė ir jis visada apie moteris sprendžia pagal jų delnus. Išvada apie abipusį nepakankamumą buvo padaryta per turbūt mažiau nei dešimt minučių, nes mano nagai negražūs, o jis per daug klauso mamos.

Savaitgalio skaitomiausi straipsniai:
- Zodiako ženklai: kurie jų turtingiausi, neištikimiausi ir protingiausi
- Kaip tvarkyti namų aplinką pagal fengšui
- 14 dalykų apie seksą, kuriuos būčiau norėjusi žinoti, kai man buvo 18
- Vietoj bučinio pasiūlė sekso. Arba prancūzų kalbos pamokos
- Pyragas su rabarbarais

Prieš tai juk pažiūrėjome viens į kitą, nusišypsojome. Kažkas ten sukirbėjo, bet nutilo, nes pokalbio viduryje tekštelėjo abipusis, atmetantis „ne“. Bet šis rašinėlis ne visai apie nagus. Jis – apie santykius ir apie šiandien taip sudėtingai daromą pasirinkimą būti su žmogumi ne tik dabar, bet ir sietis su juo žvelgiant į perspektyvą. Rašau apie šiandienos susiporavimo problemą ir apie su tuo susijusias tarpusavio santykių kančias.

Man dvidešimt šešeri. Turiu darbą, laisvalaikiu organizuoju renginius, gyvenu Senamiestyje, vairuoju, turiu šiokių tokių talentų, galiu rasti temų pokalbiui ir padėti, kai reikia mano pagalbos, tačiau darbo dienomis dažniausiai miegu su telefonais, o šį saulėtą šeštadienį tupiu balkone su kompiuteriu. Negana to, esu nemoteriškai suraukusi kaktą ir susirūpinsu rašau tekstą apie santykius, nors neturiu jokių normalių asmeninių romantinių santykių.

Imu jausti, jog su kiekvienu gimtadieniu užmegzti tvarų ryšį nežymiai, bet šiek tiek sudėtingiau, nes naivumo jau nebe klodai, daug ką imu numatyti iš anksto ir vis lengviau ryžtingai nusprendžiu nebegaišti laiko. Vis lengviau blyksteli išvada, kad štai toks tai jau ne mano nosiai arba suprantu, kad ne taip žmogus reaguotų, jeigu jam šį tą daugiau reikščiau... Arba bendrauju, nesuprantu, kur tas bendravimas veda ir tiesiog vieną dieną kažkuris iš dviejų arba abu kartu tyliai ar garsiai prisipažįstame, jog mes tikrai vienas kitam nepakankami ir einame toliau žvalgytis rinkoje. Šitai kasdien daro tūkstančiai žmonių: susitinka, paturi vienas kitą, paleidžia, žvalgosi kitų variantų, o būna, kad paleidžia ir tada vėl pasiima, nes nieko geriau jau neišeina surasti. Visai kaip su drabužiais: panešioji, atsibosta, plyšta, imi naują, bet seno neišmeti, nes gal dar užsidėsi ir pan. Būna, kad tik matuojiesi net be minties nešioti. Ir to matavimosi pilnas miesto naktinis gyvenimas. Galvoju, kad turbūt vienintelis teisingas, nepameluotas Vilniaus barų pavadinimas yra „Dėvėti“...

https://www.facebook.com/pages/Moterys-kalba/1415403208763740

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis